2 489
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Pridėtinės vertės kūrimo procesas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
Pridėtinės vertės kūrimo procesas (žiūrėti kodą)
19:06, 15 spalio 2020 versija
, 19:06, 15 spalio 2020nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''Pridėtinės vertės procesas''' arba '''pridėtinės vertės ciklas''' - tai toksai ekonomistų kadaise sugalvotas dalykas, kad visas pasaulis ir išviso viskas ...) |
|||
| (nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Pridėtinės vertės procesas''' arba '''pridėtinės vertės ciklas''' - tai toksai [[ekonomistai|ekonomistų]] kadaise sugalvotas dalykas, kad visas pasaulis ir išviso viskas gali būti traktuojama ekonominiu požiūriu labai paprastai: kas tik bevyktų, viskas yra tam, kad kažkas gautų [[pelnas|pelną]], o tasai pelnas visada atspindi kažkokią sukurtą vertę. O ta sukurtoji vertė ir vadinama [[pridėtinė vertė|pridėtine verte]]. | '''Pridėtinės vertės procesas''' arba '''pridėtinės vertės ciklas''' - tai toksai [[ekonomistai|ekonomistų]] kadaise sugalvotas dalykas, kad visas pasaulis ir išviso viskas gali būti traktuojama ekonominiu požiūriu labai paprastai: kas tik bevyktų, viskas yra tam, kad kažkas gautų [[pelnas|pelną]], o tasai pelnas visada atspindi kažkokią sukurtą vertę. O ta sukurtoji vertė ir vadinama [[pridėtinė vertė|pridėtine verte]]. | ||
Taip pagal [[ekonomika|ekonomiką]] gaunasi, kad yra keturi pridėtinės vertės ciklo etapai: kūrimas/investavimas, tiekimas, gamyba ir pardavimas. O kai pridėtinės vertės ciklo kažkas nesupranta, tai gaunasi [[PROFIT]] metodologija, kuri kažkodėl neveikia, nebent pridarytum kažkokių tenai sukčiavimų. | Taip pagal [[ekonomika|ekonomiką]] gaunasi, kad yra keturi pridėtinės vertės ciklo etapai: kūrimas/investavimas, tiekimas, gamyba ir [[pardavimas]]. O kai pridėtinės vertės ciklo kažkas nesupranta, tai gaunasi [[PROFIT]] metodologija, kuri kažkodėl neveikia, nebent pridarytum kažkokių tenai sukčiavimų. | ||
== Paprasčiausias pridėtinės vertės procesas == | |||
Paprasčiausias pridėtinės vertės kūrimo procesas susideda iš šių mažesnių procesų, kurie vyksta eilės tvarka: | |||
* [[Pirkimų procesas]], kuris dar kartais vadinamas kaip [[tiekimo procesas]], bet tai nelabai teisinga. Šio proceso metu yra kažkokie dalykai perkami - [[žaliavos]], [[įranga]] ir panašiai. | |||
* [[Gamybos procesas]], o taip pat, naujesniais laikais - [[paslaugos teikimo procesas]], kurio esmė yra kažką sukurti iš to, kas buvo nusipirkta. Tai gali būti ir [[prekės|prekių]] gaminimas, o gali būti ir tiesiog kokios nors [[paslaugos]] | |||
* [[Pardavimų procesas]], kurio metu kažkam tie dalykai, prekės ar paslaugos, yra parduodami, o už visą tai gaunamos [[pajamos]] | |||
Taigi, pirkimų procese susidaro išlaidos, gamybos procese susidaro pridėtinė vertė, pardavimų procese - pajamos. Atėmus iš pajamų išlaidas, taip ir pasilieka ta išgryninta [[pridėtinė vertė]], išreikšta pinigais arba, jei jau taip tiksliau, tai [[marža]] ir [[pelnas|pelnu]]. | |||
== Filosofinė ir ekonominė pridėtinės vertės ciklo esmė == | == Filosofinė ir ekonominė pridėtinės vertės ciklo esmė == | ||
| 8 eilutė: | 18 eilutė: | ||
* Jau kai verslas kažką prikūrė ir painvestavo, atsiranda tiekimas, nes net ir verslas negali būti kaip [[sferinis arklys vakuume]], o turi būti kažkoksai tiekimas. Kai kurie [[vertelgos]] skaito, kad net ir darbuotojų paieška irgi yra tiekimas. O jau visokie kiti dalykai - tai tiekimas juo labiau. Štai šitas tiekimas yra viskas, ką verslas perka ir už ką moka pinigus, o iš to kažką daro. | * Jau kai verslas kažką prikūrė ir painvestavo, atsiranda tiekimas, nes net ir verslas negali būti kaip [[sferinis arklys vakuume]], o turi būti kažkoksai tiekimas. Kai kurie [[vertelgos]] skaito, kad net ir darbuotojų paieška irgi yra tiekimas. O jau visokie kiti dalykai - tai tiekimas juo labiau. Štai šitas tiekimas yra viskas, ką verslas perka ir už ką moka pinigus, o iš to kažką daro. | ||
* O jau paskui verslas gi negali būti beprasmis, kuris tik moka ir nieko nepadaro. Todėl verslas kažką gamina. Net jei tai kokios nors paslaugos, kurios neapčiuopiamos, visvien verslas kažką daro taip, kad iš nusipirktų dalykų gautųsi kažkas daugiau. Štai taip atsiranda [[pridėtinė vertė]], kurios nebuvo. | * O jau paskui verslas gi negali būti beprasmis, kuris tik moka ir nieko nepadaro. Todėl verslas kažką gamina. Net jei tai kokios nors paslaugos, kurios neapčiuopiamos, visvien verslas kažką daro taip, kad iš nusipirktų dalykų gautųsi kažkas daugiau. Štai taip atsiranda [[pridėtinė vertė]], kurios nebuvo. | ||
* Bet net ir durnam aišku, kad kol tas kažkas neparduota ar bent jau šiaip nesuteikta kažkam, kam išties to pagaminto dalyko reikia, tai negalim pasakyti, kad ta vertė atsirado. Bet jau kai kažkam išties prireikia ir tasai kažkas gauna tą pridėtinę vertę, tai čia ta pridėtinė vertė jau tikrai atsiranda. Taip kad galutinis klausimas yra apie tai, kaip tą pridėtinę vertę nugabenti užsakovui, kuriam jos reikia. Tai čia galima jau kalbėti apie pardavimus, kurie duoda pinigus, iš kurių jau vėl galima grįžti į ciklo pradžią, kur yra investavimai. | * Bet net ir durnam aišku, kad kol tas kažkas neparduota ar bent jau šiaip nesuteikta kažkam, kam išties to pagaminto dalyko reikia, tai negalim pasakyti, kad ta vertė atsirado. Bet jau kai kažkam išties prireikia ir tasai kažkas gauna tą pridėtinę vertę, tai čia ta pridėtinė vertė jau tikrai atsiranda. Taip kad galutinis klausimas yra apie tai, kaip tą pridėtinę vertę nugabenti užsakovui, kuriam jos reikia. Tai čia galima jau kalbėti apie [[pardavimai|pardavimus]], kurie duoda pinigus, iš kurių jau vėl galima grįžti į ciklo pradžią, kur yra investavimai. | ||
Čia galima dar pamąstyti ir atrasti, kad nebūtinai šitai turi veikti su pinigais ir verslu. Nes kai žmogus kažko tai nori, tai irgi tas pats procesas: pirma idėja ir apsisprendimas kažkuo užsiimti, paskui visų reikalingų dalykų užsitikrinimas, tada jau darbas, o tada koks nors pasitenkinimas. | Čia galima dar pamąstyti ir atrasti, kad nebūtinai šitai turi veikti su pinigais ir verslu. Nes kai žmogus kažko tai nori, tai irgi tas pats procesas: pirma idėja ir apsisprendimas kažkuo užsiimti, paskui visų reikalingų dalykų užsitikrinimas, tada jau darbas, o tada koks nors pasitenkinimas. | ||
| 16 eilutė: | 26 eilutė: | ||
== Pridėtinė vertė ir pinigai == | == Pridėtinė vertė ir pinigai == | ||
Kyla klausimas visokiems [[ekonomistai|ekonomistams]], kokia gi čia [[pinigai|pinigų]] reikšmė šitame reikale, nes jie yra ganėtinai įdomus dalykas: savaime pinigai lyg ir neverti nieko, bet viskas į juos atsiremia. Žodžiu, pinigai lyg ir nėra tikra vertė, nes išties tai jie tėra kokie nors popieriukai arba išvis skaičiukai kažkokiuose kompiuteriuose. Bet kažkodėl gaunasi taip, kad už pinigus galima nupirkti viską, o tai prieštarauja teiginiui, kad jie nieko neverti. Į šitą paradoksalų klausimą kadais atsakyti bandė toksai [[John Maynard Keynes]], kuris bandė aiškintis, ką gi išties pinigai reiškia. | |||
Kai panagrinėjame tą pridėtinės vertės ciklą, tai išties matosi, kad pinigų jam nereikia, | Kai panagrinėjame tą pridėtinės vertės ciklą, tai išties matosi, kad pinigų jam nereikia, nes jis gali ir be pinigų veikti. Bet kita vertus, puikiai žinome, kad pinigai yra labai geras ir paprastas būdas apskaitai daryti ir prekėmis keistis - tai universali prekė, kurios likvidumas visada yra pats didžiausias. Jei pinigų nebūtų, tai pridėtinės vertės ciklas labai smarkiai strigtų dėl to, kad būtų labai sunku kažką nusipirkti arba parduoti. Bet kai pinigai čia veikia, tai labai lengva kažką nusipirkti ir parduoti. | ||
Taip kad čia galim padaryti išvadą, kad pinigai čia veikia, kaip garantijos ir leidimai: jei kažkas turi pinigų, tai reiškia, kad jis turi daug tikros pridėtinės vertės. Vadinasi, kad galima jam parduoti, o | Taip kad čia galim padaryti išvadą, kad pinigai čia veikia, kaip kažkoks universalus vertės mato vienetas ir universali prekė. O jei dar labiau pasigilinsim, tai gausis, kad pinigai yra garantijos ir leidimai, kuriais remiantis verslai vieni kitiems duoda paskolas: jei kažkas turi pinigų, tai reiškia, kad jis turi daug tikros pridėtinės vertės. Vadinasi, kad galima jam parduoti ne už prekes, o skolon. O tas, kas turi pinigų, gali pirkti, nes jo pridėtinės vertės sankaupos didelės. Tai štai tokią priežiūrą, kad visi galėtų pirkti ir parduoti, o paskui kad būtų padarytos tarpusavio užskaitos, vykdo visokie [[bankai]], nes jie išdavinėja [[paskolos|paskolas]] ir vykdo pinigų leidybą. Žodžiu, buhalteriškai viskas paaiškinama labai paprastai. | ||
Tai | Tai kai Keynes labiau viską patyrinėjo, tai gavosi, kad kuo daugiau pinigų, tuo geriau, nes tada visi gali lengvai prekiauti, o tada ir pridėtinės vertės galima prigaminti daug. Bet paskui jau išaiškėjo, kad jei labai daug tų pinigų, tai jais visi nustoja pasitikėti, kitaip tariant, krenta pinigų vertė ir prasideda [[infliacija]], todėl pernelyg greitai jų dauginti negalima. | ||
O dar buvo pastebėtas ir kitas dalykas: tie, kas suka biznį labai gerai, o ypač tie, kas valdo pinigus, tobiš visokie bankai, tų pinigų prikaupia labai daug. O tai jau reiškia, kad jie prikaupę yra išties ne tikros pridėtinės vertės, o tiktai galimybių kažką leisti ar neleisti. Todėl jie ima stabdyti visą ekonomiką. Tą kadaise pastebėjo dar [[Marksas]], bet Keynes parodė, kad čia visas sprendimas yra labai paprastas: tereikia tuos pinigus perskirstyti, kad viskas gerai veiktų. Bukas Marksas aiškino, kad reikia nacionalizuoti gamyklas ir verslą, bet Keynes, kaip žinia, Marksą vadino [[dibilas|dibilu]] ir aiškino paprastai: negalima atimdinėti to, kas griauna pridėtinę vertę, bet štai pinigai nėra pridėtinė vertė, todėl ją ir galima, ir reikia atimdinėti. | O dar buvo pastebėtas ir kitas dalykas: tie, kas suka biznį labai gerai, o ypač tie, kas valdo pinigus, tobiš visokie bankai, tų pinigų prikaupia labai daug. O tai jau reiškia, kad jie prikaupę yra išties ne tikros pridėtinės vertės, o tiktai galimybių kažką leisti ar neleisti. Todėl jie ima stabdyti visą ekonomiką. Tą kadaise pastebėjo dar [[Marksas]], bet Keynes parodė, kad čia visas sprendimas yra labai paprastas: tereikia tuos pinigus perskirstyti, kad viskas gerai veiktų. Bukas Marksas aiškino, kad reikia nacionalizuoti gamyklas ir verslą, bet Keynes, kaip žinia, Marksą vadino [[dibilas|dibilu]] ir aiškino paprastai: negalima atimdinėti to, kas griauna pridėtinę vertę, bet štai pinigai nėra pridėtinė vertė, todėl ją ir galima, ir reikia atimdinėti. | ||
| 28 eilutė: | 38 eilutė: | ||
Čia kaip pasižiūrime, tai labai gerai ekonomikai netgi toksai paprastas būdas būtų, kad laiks nuo laiko paimti visus pinigus iš bankų ir juos gatvėse išmėtyt. Aišku, tie, kas Keynes idėjas supranta, tai žiūri rimčiau: reikia padaryti, kad būtų [[progresiniai mokesčiai]] ir labai didelis lėšų perskirstymas per valstybinį finansavimą, pašalpas ir taip toliau, o bankams turi būti uždėtas toksai apynasris, kad jie springti ir dusti pradėtų. Tai užtat visokie [[vertelgos]] ir [[laisva rinka|laisvos rinkos]] mylėtojai labai nuolat putojasi, kad tas Keynes esą kažkoksai [[socialistas]]. Nors jau kaip matėme, tai jis išties yra antras kapitalizmo pranašas po Adamo Smito. | Čia kaip pasižiūrime, tai labai gerai ekonomikai netgi toksai paprastas būdas būtų, kad laiks nuo laiko paimti visus pinigus iš bankų ir juos gatvėse išmėtyt. Aišku, tie, kas Keynes idėjas supranta, tai žiūri rimčiau: reikia padaryti, kad būtų [[progresiniai mokesčiai]] ir labai didelis lėšų perskirstymas per valstybinį finansavimą, pašalpas ir taip toliau, o bankams turi būti uždėtas toksai apynasris, kad jie springti ir dusti pradėtų. Tai užtat visokie [[vertelgos]] ir [[laisva rinka|laisvos rinkos]] mylėtojai labai nuolat putojasi, kad tas Keynes esą kažkoksai [[socialistas]]. Nors jau kaip matėme, tai jis išties yra antras kapitalizmo pranašas po Adamo Smito. | ||
Bet čia jau netgi [[Maldeikienė]] teisingai pastebi, kad ekonomika aktyviausiai auga tose šalyse, kur mokesčiai tikrai ne maži, o gerokai didesni už vidutinius, o visokios socialinės programos labai stiprios. O priežastis tai labai paprasta: kai tų pinigų pilna, o didelės vertės jie neturi, tai verslas gali gerai sukti savo pridėtinės vertės ciklą. | Bet čia jau netgi [[Maldeikienė]] teisingai pastebi, kad ekonomika aktyviausiai auga tose šalyse, kur mokesčiai tikrai ne maži, o gerokai didesni už vidutinius, o visokios socialinės programos labai stiprios. O priežastis tai labai paprasta: kai tų pinigų pilna, o didelės vertės jie neturi, tai verslas gali gerai sukti savo pridėtinės vertės ciklą. Aišku, čia tik viena sąlyga tam yra: tie perskirstomi pinigai neturi nueiti į [[biurslas|biurslą]], nes kitaip gausis ne perskirstymas, o vagių ir korupcionierių finansavimas. | ||
== Įvairios pridėtinės vertės proceso rūšys == | == Įvairios pridėtinės vertės proceso rūšys == | ||
| 46 eilutė: | 55 eilutė: | ||
* Tada šita įstaiga viską registruoja, surašo, sužymi, išduoda pažymas, kokių reikia ir taip toliau. Kai tik kas perka ar parduoda nekilnojamą turtą, tai viskas užtvirtinama Registrų Centre. Tai yra pridėtinė vertė. | * Tada šita įstaiga viską registruoja, surašo, sužymi, išduoda pažymas, kokių reikia ir taip toliau. Kai tik kas perka ar parduoda nekilnojamą turtą, tai viskas užtvirtinama Registrų Centre. Tai yra pridėtinė vertė. | ||
* Ir jau gale, kai gyventojai pasirašo kažką, gauna pažymas kokias nors iar ten perleidžia turtą, tai jie susimoka kažkiek pinigų už tai, kad viskas būtų užregistruota. Tai iš tų pinigų tada tobulinamas visas procesas, perkama, ko tik reikia ir taip toliau. | * Ir jau gale, kai gyventojai pasirašo kažką, gauna pažymas kokias nors iar ten perleidžia turtą, tai jie susimoka kažkiek pinigų už tai, kad viskas būtų užregistruota. Tai iš tų pinigų tada tobulinamas visas procesas, perkama, ko tik reikia ir taip toliau. | ||
Čia galim dabar pasakyt, kad Lietuvoje Registrų Centras visus pirkimams ir pardavimams reikalingus popierius sutvarko per porą dienų, o tai yra vienas iš geriausių rezultatų visame pasaulyje. Tuo tarpu kokioje nors Anglijoje minimalus laikas tam pačiam reikalui - tai maždaug pusė metų. Taip kad matome, jog mūsų Registrų Centras dirba pagal pridėtinės vertės procesą, jį suprasdamas ir todėl gerindamas, o todėl ir gaunasi, kad dirba gerai. | Čia galim dabar pasakyt, kad Lietuvoje Registrų Centras visus pirkimams ir [[pardavimai|pardavimams]] reikalingus popierius sutvarko per porą dienų, o tai yra vienas iš geriausių rezultatų visame pasaulyje. Tuo tarpu kokioje nors Anglijoje minimalus laikas tam pačiam reikalui - tai maždaug pusė metų. Taip kad matome, jog mūsų Registrų Centras dirba pagal pridėtinės vertės procesą, jį suprasdamas ir todėl gerindamas, o todėl ir gaunasi, kad dirba gerai. | ||
| 55 eilutė: | 64 eilutė: | ||
* Kitais atvejais būna, kad lyg ir yra kažkokia teisinga idėja, ir paslaugos kokios nors teikiamos, bet kažkodėl tiekimas perka belenkiek dėl kažkokių visiškai nesuprantamų priežasčių. Štai čia tipiškas variantas, kai galima įtarti, jog sukasi [[biurslas]]: pinigai eikvojami, o iš ciklo atsišakojęs yra [[atkatai|atkatų]] kranelis, per kurį vagiama. Taip kad čia irgi pridėtinės vertės ciklo pažeidimas, nes tai yra nenaudinga žmonėms, kurie pinigus moka. Todėl čia išsyk pasidaro aišku, kad valdiškos kontoros vagia [[mokesčiai|mokesčių]] surinktas lėšas. Dažniausiai toksai dalykas vadinamas tiesiog [[korupcija]]. | * Kitais atvejais būna, kad lyg ir yra kažkokia teisinga idėja, ir paslaugos kokios nors teikiamos, bet kažkodėl tiekimas perka belenkiek dėl kažkokių visiškai nesuprantamų priežasčių. Štai čia tipiškas variantas, kai galima įtarti, jog sukasi [[biurslas]]: pinigai eikvojami, o iš ciklo atsišakojęs yra [[atkatai|atkatų]] kranelis, per kurį vagiama. Taip kad čia irgi pridėtinės vertės ciklo pažeidimas, nes tai yra nenaudinga žmonėms, kurie pinigus moka. Todėl čia išsyk pasidaro aišku, kad valdiškos kontoros vagia [[mokesčiai|mokesčių]] surinktas lėšas. Dažniausiai toksai dalykas vadinamas tiesiog [[korupcija]]. | ||
* Galų gale būna kaip kuriose valdiškose įstaigose, kad lyg ir reikalinga tokia įstaiga, lyg ir pinigų į balą nemėto, lyg ir paslaugas teikia, bet jau viskas taip prastai organizuota, kad nors uždaryk ir visus iš darbo išmesk, o vietoj to iš naujo atidaryk. Taip veikia kai kurios valdiškos kontoros, kurios lyg ir būtinos, nes pavyzdžiui, teikia kokias nors medicinines paslaugas ar dar ten ką nors, bet jau taip prastai, kad nors nusišauk. Tai galima suprasti, kad čia gamyba bloga, todėl irgi pridėtinės vertės ciklas pažeistas. Kitaip tariant, [[malti šūda|šūdo malimu]] užsiima, vietoj to, kad dirbtų. | * Galų gale būna kaip kuriose valdiškose įstaigose, kad lyg ir reikalinga tokia įstaiga, lyg ir pinigų į balą nemėto, lyg ir paslaugas teikia, bet jau viskas taip prastai organizuota, kad nors uždaryk ir visus iš darbo išmesk, o vietoj to iš naujo atidaryk. Taip veikia kai kurios valdiškos kontoros, kurios lyg ir būtinos, nes pavyzdžiui, teikia kokias nors medicinines paslaugas ar dar ten ką nors, bet jau taip prastai, kad nors nusišauk. Tai galima suprasti, kad čia gamyba bloga, todėl irgi pridėtinės vertės ciklas pažeistas. Kitaip tariant, [[malti šūda|šūdo malimu]] užsiima, vietoj to, kad dirbtų. | ||
* Dar kitais atvejais būna, kad veikia ir pirmas, ir antras, ir trečias etapai, tačiau paskutiniu etapu niekas nepasirūpina, kitaip tariant, pridėtinė vertė yra niekam nereikalinga arba niekam nesuteikiama, o vadinasi - ir neatgaunama. Taip dirba kai kurios valdiškos įmonės, kur gal korupcija ir nežlugdo visko, tačiau įmonės pardavimai taip prastai padaryti, ir apie klientus taip menkai galvojama, kad įmonė neaišku, kodėl išvis veikia. Pavyzdžiui, [[sovietmetis|sovietmečiu]] taip veikdavo dauguma gamyklų, kurios gamindavo niekam nereikalingus šūdus, kurių niekas nenorėdavo. Dabar panašiai veikia [[Lietuvos Paštas]], kuris lyg ir kažkokias paslaugas teikia, bet skundžiasi, kad klientai trukdo dirbt. | * Dar kitais atvejais būna, kad veikia ir pirmas, ir antras, ir trečias etapai, tačiau paskutiniu etapu niekas nepasirūpina, kitaip tariant, pridėtinė vertė yra niekam nereikalinga arba niekam nesuteikiama, o vadinasi - ir neatgaunama. Taip dirba kai kurios valdiškos įmonės, kur gal korupcija ir nežlugdo visko, tačiau įmonės [[pardavimai]] taip prastai padaryti, ir apie klientus taip menkai galvojama, kad įmonė neaišku, kodėl išvis veikia. Pavyzdžiui, [[sovietmetis|sovietmečiu]] taip veikdavo dauguma gamyklų, kurios gamindavo niekam nereikalingus šūdus, kurių niekas nenorėdavo. Dabar panašiai veikia [[Lietuvos Paštas]], kuris lyg ir kažkokias paslaugas teikia, bet skundžiasi, kad klientai trukdo dirbt. | ||
Tai čia galim pastebėti, kad jei su [[verslas|verslu]] kažkur tasai pridėtinės vertės ciklas pažeistas, tai tada tas verslas greitai subankrutuoja. Bet štai jei kokia nors valdiška įstaiga, tai tokia paprastai siurbia ir siurbia pinigus, kurie per [[mokesčiai|mokesčius]] surenkami. | Tai čia galim pastebėti, kad jei su [[verslas|verslu]] kažkur tasai pridėtinės vertės ciklas pažeistas, tai tada tas verslas greitai subankrutuoja. Bet štai jei kokia nors valdiška įstaiga, tai tokia paprastai siurbia ir siurbia pinigus, kurie per [[mokesčiai|mokesčius]] surenkami. | ||