Ekspozicinė terapija: Skirtumas tarp puslapio versijų

431 pridėtas baitas ,  20:07, 24 rugpjūčio 2016
(Naujas puslapis: '''Ekspozicinė terapija''' arba '''psichologinė desensibilizacija''' - vienas iš psichoterapijos metodų, kai pacientas priverstinai (praktikoje - visgi sav...)
 
 
(nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
7 eilutė: 7 eilutė:
Analogiškai gali būti kovojama ir su fobijomis - pvz., vabzdžių baimė gali būti panaikinta, pacientui priverstinai kontaktuojant su pavojaus nekeliančiais vabzdžiais, pvz., su [[tarakonai|tarakonais]].
Analogiškai gali būti kovojama ir su fobijomis - pvz., vabzdžių baimė gali būti panaikinta, pacientui priverstinai kontaktuojant su pavojaus nekeliančiais vabzdžiais, pvz., su [[tarakonai|tarakonais]].


Bendru atveju ekspozicinės terapijos esmė - suteikti pacientui galimybę saugiai pergyventi baimę keliančius dirgiklius ir tokiu būdu išsiaiškinti su savo baimėmis, pamatyti jų netikrumą ir išmokti gyventi kitaip, jau be nepagrįstų baimių.
== Netaikytini ekspozicinės terapijos atvejai ==
Praktikoje ekspozicinė terapija kai kada gali sukelti ir visiškai priešingus rezultatus. Itin sunkūs atvejai būna tada, kai traumuojantis faktorius buvo pakankamai stiprus, kad galėtų sukelti stipresnius, sunkesnius sutrikimus, pereinančius į pakitusias sąmonės būsenas. Tokių būsenų pvz. - [[derealizacija]], [[depersonalizacija]], [[stuporas]], taip pat visi atvejai, kai pacientai sutrikimų metu gali patirti baimę keliančias [[iliuzijos|iliuzijas]], [[haliucinacijos|haliucinacijas]], [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijas]] ir pan..
Praktikoje ekspozicinė terapija kai kada gali sukelti ir visiškai priešingus rezultatus. Itin sunkūs atvejai būna tada, kai traumuojantis faktorius buvo pakankamai stiprus, kad galėtų sukelti stipresnius, sunkesnius sutrikimus, pereinančius į pakitusias sąmonės būsenas. Tokių būsenų pvz. - [[derealizacija]], [[depersonalizacija]], [[stuporas]], taip pat visi atvejai, kai pacientai sutrikimų metu gali patirti baimę keliančias [[iliuzijos|iliuzijas]], [[haliucinacijos|haliucinacijas]], [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijas]] ir pan..


Sunkiais [[PTSD]] atvejais, ypač esant [[disociacinis PTSD|disociaciniam PTSD]], ekspozicinė terapija gali labai stipriai pabloginti paciento būseną, padidinti nerimo ir panikos lygį, o kai kuriais atvejais netgi sukelti agresijos priepuolius, kurie gali būti pavojingi aplinkiniams. Itin sunkiais atvejais gali įvykti ir [[raptusas]] ar [[stuporas]].
Sunkiais [[PTSD]] atvejais, ypač esant [[disociacinis PTSD|disociaciniam PTSD]], ekspozicinė terapija gali labai stipriai pabloginti paciento būseną, padidinti nerimo ir panikos lygį, o kai kuriais atvejais netgi sukelti agresijos priepuolius, kurie gali būti pavojingi aplinkiniams. Itin sunkiais atvejais gali įvykti ir [[raptusas]] ar [[stuporas]].


Būdinga, kad PTSD metu bent kiek stipresnė ekspozicinė terapija gali sukelti stiprų pakartotinį traumos pergyvenimą, o todėl - ir pakartotinį paciento traumavimą.
Būdinga, kad PTSD metu bent kiek stipresnė ekspozicinė terapija gali sukelti stiprų pakartotinį traumos pergyvenimą, t.y., [[flešbekas|flešbeką]], o todėl - ir pakartotinį paciento traumavimą. Atitinkamai, vietoje desensityvizacijos gaunasi dar didesnis paciento jautrumo padidinimas.






[[Category:Psichoterapija]]
[[Category:Psichoterapija]]
12 879

pakeitimai