2 757
pakeitimai
Hebefrenija: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 6 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{Medicina}} | {{Medicina}} | ||
'''Hebefrenija''' - viena iš klasikinių [[schizofrenija|schizofrenijos]] formų, itin būdinga jaunesnio ar vidutinio amžiaus asmenims. | '''Hebefrenija''' arba '''hebefreninė šizofrenija''', kartais dėl būdingos ankstyvos manifestacijos dar vadinama kaip jaunatvinė šizofrenija - viena iš klasikinių [[schizofrenija|schizofrenijos]] formų, itin būdinga jaunesnio ar vidutinio amžiaus asmenims. Dėl [[žodžiai|žodžių]] nesupratimo kai kurie kalbainiai dar siūlo nemediciniškai sakyti, kad tai dezorganizuota šizofrenija, o šiaip tai lietuviškai būtų tiesiog nerišlioji šizofrenija, nes labai jau durnas pacientų elgesys būna. | ||
Hebefrenijai būdinga gan staigi eiga, [[kliedesiai]], rečiau - [[haliucinacijos]], ligonis greit [[degeneracija|degeneruoja]], elgiasi stebėtinai kvailai, emocingai, nenuosekliai, tačiau dažniausiai būna linksmas ir savim patenkintas. | Hebefrenijai būdinga gan staigi eiga, [[kliedesiai]], rečiau - [[haliucinacijos]], ligonis greit [[degeneracija|degeneruoja]], elgiasi stebėtinai kvailai, emocingai, nenuosekliai, tačiau dažniausiai būna linksmas ir savim patenkintas. Būtent dėl hebefreninei šizofrenijai būdingos ankstyvos ir greitos pacientų intelektinės degradacijos visa šizofrenija gavo ir kitą pavadinimą - ''[[dementia praecox]]''. | ||
Tipinė simptomatika - [[dibilai|dibiliškas]] pokštavimas, primityvios emocijos. Dažni hebefrenikų juokai - tai pavyzdžiui, primyžti kam nors į arbatą ar sriubą, pakišti kam nors koją, trenkti atsitiktiniam žmogui į veidą, maudytis upely su drabužiais, prišikti kam prie durų ant kilimėlio, visaip iškraipyti žodžius, tyčia netaisyklingai ir klaidingai rašyti, etc.. | Kaip atskira hebefrenijos rūšis kartais išskiriama [[heboidinė šizofrenija]], pasižyminti visišku asocialumu, amoralumu, egoizmu, negebėjimu įsivertinti savo veiksmų pasekmių, išskirtiniu brutualumu, tačiau turinti daug vangesnę, lėtai progresuojančią eigą. | ||
== Hebefreninės šizofrenijos simptomatika == | |||
Tipinė simptomatika - [[Kerbikovo triada]], o kartu ir labai su ja susijęs [[dibilai|dibiliškas]] pokštavimas, primityvios emocijos, [[emocinis bukumas]]. Dažni hebefrenikų juokai - tai pavyzdžiui, primyžti kam nors į arbatą ar sriubą, pakišti kam nors koją, trenkti atsitiktiniam žmogui į veidą, maudytis upely su drabužiais, prišikti kam prie durų ant kilimėlio, visaip iškraipyti žodžius, tyčia netaisyklingai ir klaidingai rašyti, etc.. | |||
Labai būdingas pacientų impulsyvumas, polinkis rodyti visokias grimasas, maivytis, daryti [[selfiai|selfius]], perteklinis emocingumas, [[paratimija]]. | |||
Dažnai pastebima fragmentiška, trumpalaikė ir visiškai asistemiška sunkesnė simptomatika, kaip kad [[balsai galvoje]], visokios [[haliucinacijos]], [[kliedesiai]], sutrikęs [[afektas]], trumpalaikė [[katatoninė simptomatika]] ar ir rimtesni [[katatonija|katatonijos]] požymiai. Tokiems simptomams būdinga staigi ir greita kaita, pvz., kelias minutes trunkantis [[mutizmas]], o paskui [[echolalija]], o dar paskui - [[stereotipijos]]. Sunkesniu atveju pacientas gali pradėti kliedėti, skųstis balsais, po kelių valandų pakliūti į [[stuporas|stuporą]], o dar po kelių valandų išbėgti tūsintis su draugais. | |||
Taip pat būdinga ilgainiui vis stiprėjanti [[negatyvi simptomatika]], augantis [[emocinis bukumas]], [[valios sutrikimai]], neretai ir [[apatija|apatijos]] priepuoliai. Itin tipiška būna [[anozognozija]]. | |||
Bendri mastymo sutrikimai pas hebefrenikus yra tipiniai, primityvūs, ganėtinai būdinga apraiška - [[logorėja]], [[schizofazija]], [[echolalija]], kiti nerišlios kalbos sutrikimai. | Bendri mastymo sutrikimai pas hebefrenikus yra tipiniai, primityvūs, ganėtinai būdinga apraiška - [[logorėja]], [[schizofazija]], [[echolalija]], kiti nerišlios kalbos sutrikimai. | ||
Specifiniais atvejais galima mišri [[paranoidinė hebefrenija|hebefreninė-paranoidinė šizofrenijos forma]], turinti gan būdingus [[paranoja|paranojinei schizofrenijai]] pozityvius simptomus, permaišytus su tipišku hebefrenijai nerišlumu ir specifine [[grafomanija]]. Tokie ligoniai linkę degraduoti, yra nerišlūs, primityvūs, tačiau pasižymi gana ryškiomis paranoidinėmis idėjomis, sąlyginai kūrybingais kliedesiais. | Specifiniais atvejais galima mišri [[paranoidinė hebefrenija|hebefreninė-paranoidinė šizofrenijos forma]], turinti gan būdingus [[paranoja|paranojinei schizofrenijai]] pozityvius simptomus, permaišytus su tipišku hebefrenijai nerišlumu ir specifine [[grafomanija]]. Tokie ligoniai linkę degraduoti, yra nerišlūs, primityvūs, tačiau pasižymi gana ryškiomis paranoidinėmis idėjomis, sąlyginai kūrybingais, nors ir nelabai sistemingais kliedesiais. | ||
Paskutiniu metu pastebimas būdingos "kompiuterinės" hebefrenijos formos plitimas, [[Lietuva|Lietuvoje]] šis sindromas 2009 metais leidinyje "[[Psichiatrijos žinios]]" įvardintas, kaip [[pipeditinis marazmitas]]. Būdingas rašymas be [[lietuviškos raidės|lietuviškų raidžių]], primityvi kalbėsena, lėkšti juokai, sparčiai krentantis pacientų intelektas, [[mėmės|mėmių]] naudojimas. | |||
== Hebefrenijos prognozė ir eiga == | |||
Paprastai hebefrenija prasideda ankstyvame amžiuje, [[paauglystė|paauglystėje]], kartais kiek anksčiau, gerokai retesniais atvejais - maždaug iki 25-30 metų amžiaus pacientams. | |||
Ligos eiga tipinė: prieš jai prasidedant, pacientai paprastai būna perteklinai paklusnūs, mandagūs, gerai mokosi, tvarkingai elgiasi, būna gana nesavarankiški, pavyzdiniai vaikai. Kažkuriuo momentu prasideda staigi degradacija (kaip [[supermamos]] sako, kad "''vaiką lyg kas sukeitė''"): pirmiausiai vaikas ima vis blogiau mokytis, nustoja kuo nors domėtis, pasidaro uždaras, ima reikštis [[emocinis bukumas]], piktumas ir chamiškumas tėvų atžvilgiu, polinkis į chuliganizmą. Paskui ima reikštis ir visa kita hebefreninei šizofrenijai būdinga simptomatika. | |||
Ligos eiga dažniausiai sparčiai progresuojanti, per kelerius metus pacientai tampa nepajėgiais adaptuotis prie aplinkos, o vėliau ima reikštis ir [[demencija|demencijos]] požymiai. | |||
[[Category:Medicina]] | [[Category:Medicina]] | ||