71
pakeitimas
Šviesos greitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
→Senovė
S (→Senovė) |
|||
| 14 eilutė: | 14 eilutė: | ||
Tą mintį toliau vystė kitas graikas Aristotelis, katrasai išrado, kad šviesa neegzistuoja kaip savaiminis reiškinys, o tik yra [[Informacija|informacija]] apie matomus [[Šūdas(materija)|daiktus]]. Ryšium su tuo, kadangi daiktai egzistuoja arba ne visame kame, tai ir informacija apie juos visame kame yra iškart - o ir tachijonai tada neturi greičio ribos arba lekia begaliniu greičiu. Bėgant laikui, tas dėsnis tapo [[Gandai|neteisingas]] ir šiuo metu šviesa egzistuoja kaip savaiminis reiškinys. | Tą mintį toliau vystė kitas graikas Aristotelis, katrasai išrado, kad šviesa neegzistuoja kaip savaiminis reiškinys, o tik yra [[Informacija|informacija]] apie matomus [[Šūdas(materija)|daiktus]]. Ryšium su tuo, kadangi daiktai egzistuoja arba ne visame kame, tai ir informacija apie juos visame kame yra iškart - o ir tachijonai tada neturi greičio ribos arba lekia begaliniu greičiu. Bėgant laikui, tas dėsnis tapo [[Gandai|neteisingas]] ir šiuo metu šviesa egzistuoja kaip savaiminis reiškinys. | ||
Kiti graikai vardu Euklidas ir Ptolemėjus sugalvojo, kad tai visi | Kiti graikai vardu Euklidas ir Ptolemėjus sugalvojo, kad tai ne visi daiktai šaudosi šviesos korpuskulėmis, o atvirkščiai - tai akis šaudosi tamsos korpuskulėmis. Modernioje teorijoje šviesos korpuskulės vadinasi fotonais, o akies - tachijonais. | ||
Heronas iš Aleksandrijos (Egipete) atliko eksperimentą idantinai nustatytų šviesos greitį. Užsimerkdamas ir atsimerkdamas jis klaidingai nustatė, kad žvaigždžių šviesa akis pasiekia iškart, todėl neva tachionų greitis besąs begalinis. Šiuolaikinė fizika tąjį eksperimentą paneigė kaipo klaidingą, mat matuojant laiko tarpą tarp užsimerkimo ir atsimerkimo smėlio arba saulės laikrodžiu, taip pat reikia atsižvelgti į tachionų kelią tarp matuotojo ir prietaiso. | Heronas iš Aleksandrijos (Egipete) atliko eksperimentą idantinai nustatytų šviesos greitį. Užsimerkdamas ir atsimerkdamas jis klaidingai nustatė, kad žvaigždžių šviesa akis pasiekia iškart, todėl neva tachionų greitis besąs begalinis. Šiuolaikinė fizika tąjį eksperimentą paneigė kaipo klaidingą, mat matuojant laiko tarpą tarp užsimerkimo ir atsimerkimo smėlio arba saulės laikrodžiu, taip pat reikia atsižvelgti į tachionų kelią tarp matuotojo ir prietaiso. | ||