71
pakeitimas
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Šviesos greitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: {{Protingas}} Šviesos greitis, dar populiariai vadinamas [i]c[/i], yra toksai greitis, katruo šviesos dalelės (populiariai vadinamos fotonais) arba tamsos dalelės (tachijonai) j...) |
|||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{Protingas}} | {{Protingas}} | ||
Šviesos greitis, dar populiariai vadinamas | Šviesos greitis, dar populiariai vadinamas <i>c</i>, yra toksai greitis, katruo šviesos dalelės (populiariai vadinamos fotonais) arba tamsos dalelės (tachijonai) juda pirmyn arba atgal per šviesos eterį (vakuumą). Tai yra melejonai kilometrų per valandą - arba kitaip tariant, tokiu greičiu vykstant iš Vilniaus į Klaipėdą, praeina 0,0006667 sekundžių. | ||
Tiksliai pamatuotas šviesos greitis yra lygiai 299 792 458 metrai per sekundę. Matavimams tikslėjant, idantinai nesukelti kognityvinio disonanso moklininkų beigi paprastų žmonių tarpe, yra sugalvota, kad tai metras yra apibrėžtas kaip 1/299 792 458 atstumo, kurį nueina fotonai arba tachijonai šviesos eteryje (vakuume) per sekundę. | Tiksliai pamatuotas šviesos greitis yra lygiai 299 792 458 metrai per sekundę. Matavimams tikslėjant, idantinai nesukelti kognityvinio disonanso moklininkų beigi paprastų žmonių tarpe, yra sugalvota, kad tai metras yra apibrėžtas kaip 1/299 792 458 atstumo, kurį nueina fotonai arba tachijonai šviesos eteryje (vakuume) per sekundę. | ||
| 38 eilutė: | 38 eilutė: | ||
Iš tikrųjų tai jie nieko nenustatė, nes pamatuotas fotonų greitis visada buvo greitesnis nei jų laikrodžiai. | Iš tikrųjų tai jie nieko nenustatė, nes pamatuotas fotonų greitis visada buvo greitesnis nei jų laikrodžiai. | ||
Gudresnis buvo prancūzas Puankarė, kuris teisingai išmąstė, kad šviesos greitis ribotas, nieko nematuodamas. Jo mintį tęsė [[Einšteinas]], kuris taip pat nieko nematuodamas sugalvojo formules. Nežiūrint, kad nekurie fizikiniai reiškiniai prieštarauja Einšteino formulėms, jos visgi yra teisingos kaip bematuosi. Tai vadinasi | Gudresnis buvo prancūzas Puankarė, kuris teisingai išmąstė, kad šviesos greitis ribotas, nieko nematuodamas. Jo mintį tęsė [[Einšteinas]], kuris taip pat nieko nematuodamas sugalvojo formules. Nežiūrint, kad nekurie fizikiniai reiškiniai prieštarauja Einšteino formulėms, jos visgi yra teisingos kaip bematuosi. Tai vadinasi <i>[[Einšteino reliatyvumo teorija|reliatyvumu]]</i>. Reliatyvumas yra tada, kai bet koks faktas yra teisingas iš tam tikro požiūrio kampo, toks yra ir Einšteino reliatyvumas. Todėl šita teorija yra nepaneigiama, nes visada egzistuoja požiūrio kampas, kai ji teisinga. | ||
===Mokslinė fantastika=== | ===Mokslinė fantastika=== | ||
| 56 eilutė: | 56 eilutė: | ||
==Kitas pamatavimo būdas== | ==Kitas pamatavimo būdas== | ||
Einšteinas sugalvojo lygtį E=mc | Einšteinas sugalvojo lygtį E=mc<sup>2</sup>. Iš čia galima nustatyti tokį tai faktą: sudeginus kilogramą medžiagos, išsiskiria energija, kvadratu proporcinga šviesos greičiui. Kadangi visiškai sudeginti galima tik medžiagą su antimedžiaga, tai deginant vien medžiagą, skaičiuojamas masių skirtumas. Dydis E yra energija, matuojama niutonais - tokiais dydžiais kaip kilogramas medžiagos spaudžia pagrindą jūros lygyje. Padalinę sudegintos medžiagos masės nedateklių iš šito niutono ir dar ištraukę šaknį, sužinome šviesos greitį, o iš jo galime sužinoti metro ilgį. | ||
==Kiti dydžiai== | ==Kiti dydžiai== | ||
Eksperimentiškai nustatyta, kad niutonas yra 9,81 m/s | Eksperimentiškai nustatyta, kad niutonas yra 9,81 m/s<sup>2</sup>, tuo ir remiamasi. Kadangi paprastam žmogui sunku atsiminti visus tuos skaičius, tai tūlas Maksas Plankas sugalvojo savo sistemą, kur visi dydžiai lygūs 1. | ||
Tokiu būdu šviesos greitis yra 1. Tačiau metras nebėra 1. Siūlome smalsiam skaitytojui pačiam paskaičiuoti, kiek gi yra metras. | Tokiu būdu šviesos greitis yra 1. Tačiau metras nebėra 1. Siūlome smalsiam skaitytojui pačiam paskaičiuoti, kiek gi yra metras. | ||