Duona

Duona --- Lietuvoje placiai vartojamas nelietuviskas maisto produktas, gaminamas is miltu, vandens ir mieliu. Pirmieji rasytiniai saltiniai apie duona yra is Karaliaus Saliamono dvaro, pamineti jo zmonu dienorasciuose. Kai jau tokia patvirkusi duonos kilme, nenuostabu, kad ja ypatingai propaguoja zydu-masonu lozes, o Londone gi - ypac Andrius Uzkalnis.

Duona Lietuvos valstybingumo istorijoje

Brandziaisiais ir velyvaisiais viduramziais duona Lietuvoje nebuvo vartojama. Elniena, kiauliena, silkes ir saltiena budavo stalan paduodami su keptomis bulvemis bei virtomis darzovemis, daugiausia morkomis, burokeliais ir spinatais. Kripto-protestantu dvaruose gi kartais net su ryziais. Italu pasiuntiniu laiskuose is Kestucio dvaro Trakuose yra pabrezta, kad per priemima buvo visko, tik nebuvo duonos.

Duona i Lietuva eme skverbtis su Lietuvos krikstu, kuris, kaip zinome, buvo integrali globalaus zydu-masonu samokslo dalis. Ankstyveji vyskupai net itrauke duona i Katalikiskas maldas ("kasdienines musu duonos duok mums siandien") vildamiesi, kad virtas darzoves su elniena valgantys lietuviai pasimes ir puls klausineti kas tai per daigtas ir pulti kepti duona nacionaliniu mastu.

Katalikiskos zabangos buvo pasmerktos zlugti. Ankstyvasis Lietuvos krikstas buvo niekinis ir galutinai buvo itvirtintas tik Jezuitu 17 a. (Zr ketvirta skyriu Dr Irenos Vaisvilates studijoje Liber Chamorum ir Baroko pletra Lietuvoje). Iki Tridento suvaziavimo Lietuvoje duona buvo beveik nezinoma, nors jos uz nemazus pinigus buvo galima nusipirkti zydu smuklese is po prekystalio; tik aisku mazai kas pirko.

Duona tapo daugmaz priimta Lietuvoje ir iprastiniu maistu tik per kontrreformacijos suklestejima, ir netgi Vilniaus Universiteto rektoriaus Sarbievijaus-Sarbievskio paneigirikose yra nemazai uzsleptu aliuziju i duonos svarba, kuriu cia Pipedijos skaitytojams nepateikiame del iskirtinio lotynu kalbos sunkumo.

Visiskas duonos paplitimas Lietuvoje isivyravo tik po Treciojo Rzeczpospolitos padalinimo kai lietuviu zemes pateko Rusijos Imperijos globon. Pirmoji didele duonos kepykla buvo pastatyta Vilniuje gubernatoriaus Muravjovo zmonos Tamaros lesomis.

Modernieji laikai

Po Lietuvos nepriklausomybes atkurimo 1993 metais, duona tapo visuotinai populiariu maisto produktu. Daugumoje parduotuviu, net paciose sudiniausiose, paprastai buna bent desimt duonos rusiu.

Duona ir nacionalinis saugumas

Lietuvoje yra grieztai iprasta kad duonos niekada negalima valgyti su antru patiekalu, ypac jei jis su bulvemis. Sita paprasta tiesa daznai pramargalindavo rusu spionai tai buvo net Lietuvos Saugumo Departamente sukurta tokia metodika rusu spionams gaudyti.

Metodo esme buvo tokia. Ivilioji itariama rusu spiona i lietuviska restorana ir uzsakai jam kotletu su bulvemis, ir salia padedi paraikytos duonos. Jei valgydamas bulves pasiims ir duonos, reiskia nelietuvis o tai aisku kad ir rusu spionas. Tai iskart razoblachilsya.

Primityvesne ir istoriskai ankstesne testo forma buvo ivilioti subjekta i lietuviska restorana ir jam uzsakyti cepelinu ar saltibarsciu ir ziureti ka jis darys. Jei prie ju paprasytu duonos tai irgi nelietuvis rusu snipas ir tada iskart razoblachilintusi. Bet rusu spionai ne tokie durni ir sita dauguma zino, paskutini pagavo su saltibarsciu testu tik 1998 metais Kaune, toki pulkininka Jevstignejeva lietuviskai-skambanciu slapyvardziu Volunge.

Kiti duonos naudojimai

Duona dar naudojama duonos girai gaminti. Gerimas siaip yra visiskai nelietuviskas ir rusu inspiruotas, ne veltui Saltojo karo laikais ant giros etikeciu budavo pavaizduota meska, ir tokiu etikeciu gamyba buvo visaip Kremliaus subsidijuojama.

Saltojo Karo laikais duonos gira Lietuvoje buvo parduodama dviem formatais (i) limonado buteliuose su ta nelemtaja etikete su meska, ir (ii) is geltoniu statiniu Lietuvos miestuose (Vilniuje, Jurbarke, Siauliuose), dazniausia didelese sankryzose.

Po Lietuvos nepriklausomybes atkurimo 1993 metais gira dazniausia parduodama nebrangiuose 2 litru plastmasiniuose buteliuose.

Duona ir nacionalsocializmas

Treciojo reicho laikais buvo ypatingai propaguojama tamsi beveik juoda duona, daznai su truputi nemaltu saulegrazu priedu, buvo laikoma, kad tas nepaprastai gera sveikatai. Dabar Vokietijoje tokie ekscesai aisku uzdrausti bet tokios dar galima nusipirkti Kanadoje o ypac Montrealyje, kas zino vietas.

Duona ir radikalusis Sionizmas

2009 m. gruodzio 24 d. Tel-Avive buvo surengta pigi viesa akcija, UR ministras Avigdoras Liebermanas kepe viesai krosnyje duona "rysiams su Lietuva" konsoliduoti. Tas pigus triukas buvo koktus kiekvienam inteligentiskam zmogui; o taip pat Pipedija turi nuotrauku su Andrium Uzkalniu kai tas pataikuniskai kikendamas pila i Liebermano katila mieliu is dubenelio nudazyto LR veliavos spalvomis, dar ankstyvoje rugimo stadijoje.

Duona ir siuolaikine Kataliku Baznycia Lietuvoje

Yra katalikiskas prietaras laikoma kad jei duona sudziuvo jos vistiek negalima ismesti nes prisisauksi kara bada ir mara. Paprotys ypac gajus Vakarineje Lietuvoje ir Vokes rajone, o taip pat tarp visokiu otmorozku, kurie treniruotu ziurkenu kovoms naudoja siaulietiskas kuokeles.

Duona ir primityvai

Lietuvos provincijose ypatingai vertinama duona kepta and ajeru, tam tikru meldu kur auga dregnose vietose. Yra dokumentines medziagos, kad lietuviai ypac vertina kai ajeru stiebeliai prilimpa prie duonos is apacios ir truputi apskrunda.

Tas yra uzfiksuota 19 a antros puses Indoeuropietiskos kilmes liaudies dainoje is Siauliu apylinku:

Ridikeli, ridiko -

Kas berneliui pritiko?

As kai pasaunu ajeru duonos i peciuko,

Tai tokia nirvana apima - Oh!

      (Daumanto Petraviciaus Lietuviu giesmiu dainynas, Spb, 1886, II tomas, p.982)