Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Trys paršeliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
S
 
15 eilutė: 15 eilutė:
- Metas pagalvoti apie žiemą branduolinę, mes dar pasilinksminsim ant tų Junior'ų - pasakė Abrabas ir nuėjo miegoti.
- Metas pagalvoti apie žiemą branduolinę, mes dar pasilinksminsim ant tų Junior'ų - pasakė Abrabas ir nuėjo miegoti.


- Kai prireiks aš pats ant jų pasilinksminiu ir dar liepsiu savo namą pastatyti -  pasakė PipeLedz ir įjungė savo kaljaną.
- Kai prireiks aš pats ant jų pasilinksminsiu ir dar liepsiu savo namą pastatyti -  pasakė PipeLedz ir įjungė savo kaljaną.


- Tai kaip sau norit, aš per Diskordą kažką apšmeišiu, negaliu gyventi kitaip ... na negaliu - čia paršelis Kompiuteris palinko ir tapo kaip koks medis ... šimtmeninis.
- Tai kaip sau norit, aš per Diskordą kažką apšmeišiu, negaliu gyventi kitaip ... na negaliu - čia paršelis Kompiuteris palinko ir tapo kaip koks medis ... šimtmeninis.

Dabartinė 21:41, 26 gegužės 2024 versija

- Ant Voedikos vilko pavarysim... oi pavarysim oi... pravarysim

Pipedijos liaudies pasaka, nepretenduojanti į tikrus asmenis ar net asmenybes.


Kartą gyveno trys paršeliai - trys ne broliai, skirtingo ūgio, bet tos pačios mastysenos. Viskas beveik panašu.

Net vardus turėjo panašius Abrabas, PipeLedz ir Kompiuteris..

Visą pavasarį jie ramiai sau rašinėjo straipsnius, nes niekas jiems netrukdė, net žadėjo premiją... bet staiga

Atėjo vasara, beveik branduolinė.

Saulė taip kaitriai švietė, kad net išdegino tų paršelių paskutinias smegenis.

- Metas pagalvoti apie žiemą branduolinę, mes dar pasilinksminsim ant tų Junior'ų - pasakė Abrabas ir nuėjo miegoti.

- Kai prireiks aš pats ant jų pasilinksminsiu ir dar liepsiu savo namą pastatyti - pasakė PipeLedz ir įjungė savo kaljaną.

- Tai kaip sau norit, aš per Diskordą kažką apšmeišiu, negaliu gyventi kitaip ... na negaliu - čia paršelis Kompiuteris palinko ir tapo kaip koks medis ... šimtmeninis.

Dienos ėjo vis karštyn. Abrabas miegojo, PipeLdz visai apsirūkė, o Kompiuteris negalėjo pajudėti iš vietos.

- Šiandien dar pasiausim, šeštadienį pagalvojo visi, - reikia čierkos. Abrabas atsibudo... - Aš šiandien be čierkos ir vėl užmigo, PipeLedz išpūtė dūmą - manau, kad visi aplinkiniai statosi savo namus, jie čierkos neduos, o man px - girkštelėjo Kompiuteris, - kur noriu - ten geriu, - ir išėjo pas kaimynus.

Tik staiga laikas pasikeitė ... ir atėjo žiema

Abrabas pabudo ir pajuto..kad atėjo žiema. Nekreipdamas dėmesio dar pabandė kažką daryti, bet žiema sukaustė pančius ir Abrabas nukrito aukštielninkas. PipeLedz trynė rankas ir skandavo: "Tai namelį pastačiau, Pastačiau, pastačiau! Niekur tokio nemačiau, Nemačiau, nemačiau!"

Kompiuterio jau ilgai niekas nematė, manė kad numiro kur pakelėj, bet čia jis išlindo išpo krūmo .. ir nutarė prisijungti prie kitų paršelių.

Visi atsibudo ir susirinko į krūvą. Sakė, kad kažkoks vilkas ateis .. ir ten visokias baisybes pradės sakyti, kad net orumas nukris.

- Vilkas pilkas nebaisus, Nebaisus, nebaisus! Eik tu, kvaiša, į kimsus, į kimsus, į kimsus! - paršeliai dainavos užkimusiais drebančiais balsais, o Kompiuteris iš viso nedainavo, niūnevo ten kažką.

Ir staiga juodu ir dar Kompiuteris išvydo tikrą, gyvą vilką!

Fandorina !! - suklykė Abrabas, Fandorina !! - šleptelėjo PipeLedz, Fandorina !! - sušmėžavo Kompiuteris

Nušvito šviesa ir... pasirodė kažkoks nevykėlis. Pasirodo tai buvo pusiau stimpatis vilkolakis - Voudica vardu. - Nemuškite manęs sustenėjo Voudica.

- Kurgi ne .. va pasirodei, visus išgąsdinai, kapiec tau šunio vilke, - bandė sakyti , bet ... čia paršeliai retiravosi, nes buvo bailiai ir pabėgo į baltą mišką.