Peržiūrėti šaltinį Sapnas spalvoje:Tai gyvybės irba mirties klausimas

{{Sapnas spalvoje}}

[[Vaizdas:Zelda.jpg|thumb|500px|Aš ką, žiūrėsiu akis į akį mirčiai??]]

'''PWR-SELECTED: SKY'''

Tai gyvybės irba mirties klausimas... Tai gyvybės irba mirties klausimas... Tai gyvybės irba mirties klausimas... Bet kovoti reikia čia ir dabar! 

Dabar stoviu ir vis dar išsprogęs akis spoksau į tą užrašą "汝之到風<span lang="zh-TW" dir="ltr">颲</span>落轉倒死" prie manęs. Pamąstau. Pamąstau... Kol nusprendžiu...

Išsitraukiu savo kardą išu diržo. Iškeliu aukštyn dangun ir tada pajuntu kažkokią ateinančią jėgą. Atrodo, lyg kardas prisipildytų jėgos iš dangaus. Pasiimu ir skydą. Dabar jau aš pasiruošęs kovai.

Vaikščioju koridoriaus kraštais irgi imu braukyti sienas, pakol viena siena pasisuka. Sukteliu ją taip, idant galėčiau patogiai įeiti. Įeinu, o po to sienos pačios atsisuka. Praeinu per siaurą perėją. Ar aš link kovos į mirtį einu???

Ar kraujo išsėmimas - geriausias būdas nugalėti tuos sup***us priešus?? 

Pamatau skylę tunelio gale. Eiti nėra kur, tad sukaupiu visas jėgas  ir... strykteliu žemyn. Pataikau į dar vieną kažkokią vietą. Dabar ji jau didelė. Staiga link manęs atbėga kažkokis neaiškus padaras su kardu, atsuktu antgaliu į mane. 

Iš nevilties nežinodamas ką daryti, šaltakraujiškai ir žaibiškai išsitraukiu skydą beigi apsiginu juom. Padaras, kardu bumptelėjęs į skydą, staiga parkrenta ant nugaros stovėjimo pozicijoj ir lieka taip ir parkritęs. Kardas žiūri nukreiptas in dangų. 

Nustembu visai. Negaliu patikėt. Kas čia įvyko??? Nejaugi aš... esu... 天福?! '''Aš ir esu 天福!!!'''

Netrukus link manęs pradėjo bėgti dar 15 tokių pat padarų. Dabar žinodamas, jog tai priešai, vėl iškėliau savo Excaliburo kardą aukštyn. Iš karto visur pasirodė rūkas. Tie padarai, nesuvokdami, kas vyksta, sustojo irgi ėmė žvalgytis aplinkui.

O iš tikrųjų aišku, kad atstume irgi rūke priešas neprodukytvus. Gerai, tuoj sumažinsim atstumą...

Aš taktikas žinau. Laikau kardą dvejose rankose, pasiruošiu ir... pradedu BĖGTI! Vualia! Kaip netikėta!! 

Bėgu greitai bei greitai kertu priešams į širdį, pakol jie nežino, kas dedasi, ir štai - krenta priešai it rudenio lapai. Per 15 sekundžių išmušti visi 15 priešų - Kimi Raikkonenas tokių rezultatų galėtų pavydėt...

Sustojau. Rūkas išsisklaidęs. Aplinkui mėtosi priešų lavonai, besimaudantys raudonose balutėse - greičiausiai jos kraujo balutės.

O kas toliau...??