Peržiūrėti šaltinį Nei į tvorą, nei į mietą

'''Nei į tvorą, nei į mietą''' - atrodytų, toksai keistas posakis, kaip keistai suprantamas ir ką gi jis gali reikšti?

Ogi pasirodo, kai pasiaiškini visokią [[semiotika|semiotiką]], tai šitas posakis susijęs su visai kitu posakiu - ogi [[pisti tvorą]], kas reiškia užsiimti visiškai balvoniška veikla, kokią tik galėtų sugalvoti koks nors visiškai jau [[latras]] ar kaimo durnius. Čia mes turim pasakyti, kad senovėje, kai niekas nesisaugodavo ir vaikų šeimoje neretai būdavo kokie [[10]] ar netgi daugiau, ir niekas jų neprižiūrėdavo, ir jokios pedagogikos nebuvo, tai žmonių, ypačiai durnesnių, elgesys kartais būdavo absurdiškai vulgarus ir idiotiškas. Tai taip išties ir būdavo, kad koks durnelis per [[hormonų audra|hormonų audrą]] ir pisdavo tvorą, per tvoros tarpą savo [[pimpalas|pimpalą]] iškišęs.

O tai būdavo ir atvirkščiai - kokia nors merga pasiima mietą (t.y., kuolą, baslį ar šiaip pagalį) ir tada su tuo pagaliu sau į [[putė|putę]], nes irgi norisi smagumo.

Tai vat dabar įsivaizduokit, kad kažkas yra tokio, kad nei į tvorą, nei į mietą - ką tai reiškia? Ogi tą ir reiškia, kad kažkoks dalykas visiškai netinkamas - nei pyzdon, nei bybin, tiesiog [[nesąmonė]] kokia tai.

Tai štai tą ir reiškia pasakymas - "nei į tvorą, nei į mietą" - kad nesąmonė kažkokia, kur nei ant bybio pamaut, nei pyzdon įkišti.

O dabartiniais laikais, kai jau visi užmiršo, ką išties šitas pasakymas reiškia, tai būna kad ir padorioje kompanijoje žmonės sako ir niekas nežino, tik visi supranta, kad čia apie nesąmones kažkokias.


[[Category:Lietuvių liaudies posakiai]]