Vignetė

Vignetė - tai tokie labiau ar mažiau užtamsinti nuotraukos pakraščiai, kas pastebima su daugeliu įvairių fotoaparatų, ir kurie susidaro dėl to, kad objektyvo stiklų pakraščiai smarkiau laužia šviesą, todėl šioji labiau sklaidosi ir mažiau pasiekia nuotrauką. Žodžiu, gaunasi taip, kad vidurinė nuotraukos dalis būna šviesesnė, o štai pakraščiai - tamsesni, lyg kokiame šešėlyje. Pats tų pakraščiuose esančių šešėlių susidarymas užvadinamas kaip vignetavimas.

Tam, kad nuotraukos neturėtų vignetavimo, būna du priėjimai - pigus ir geras.

• Pigus priėjimas naudojamas įvairiose muilinėse bei mobiliuose telefonuose - tai tiesiog tokių fotikų softas nuotraukos pakraščius pašviesina pagal algoritmą, kuris žinomas iš anksto. Tai reiškia, kad vizualiai viskas atrodo kaip ir gerai, bet realiai tai dinaminis spalvų diapazonas būna kiek mažesnis. Bet to niekas nepastebi, tai kodėl gi nedaryt.
• Geras priėjimas naudojamas geruose brangiuose fotoaparatuose - visokiuose pilno kadro ar kad ir kropuose, bet geruose, žodžiu, įvairiuose DSLR ir fake-DSLR. Tokio priėjimo esmė - daryti linzes ne tik kokybiškas, bet ir kažkiek perteklinai per dideles, o tada juntamai apriboti jų matymo kampą, kad iš šonų visvien eitų juntamai šviesos. Tada vignetavimas gali visgi išlikti, bet jis būna nedidelis, dažnai išvis net nepastebimas, o jei reiks - fotografas pats galės jį pašalinti su kokiu nors fotošopu.

O dar būna, kai stiprus vignetavimas išlenda, kai koks nors objektyvas ne ant to fotiko uždėtas - pvz., koks nors kropinis objektyvas ant pilno kadro fotoaparato. Tai tada gali būti ne tik vignetė matoma, bet ir nuotraukos kampai apipjaustyti. Tipiškas pvz. - jei Canon EF-S (kropinį) objektyvą užmausite ant Canon EF (pilno kadro) fotoaparato.

Normalūs šių laikų objektyvai arba nevignetuoja, arba vignetuoja labai silpnai. Didesnę išimtį sudaro gal tik rusiški objektyvai, kurie didesne dalimi buvo daromi kaip labai senų vokiškų, daugiausiai Zeiss objektyvų klonai. Tai dėl to pas rusiškus objektyvus vignetavimas dažniau pastebimas. Bene labiausiai vignetuojanti rusiška klasika - tai Industar objektyvai, kuriuos kai kurie mėgėjai tyčia perkasi būtent su tuo tikslu - gauti senoviškai atrodančias nuotraukas.

Bendrai tai vignetavimas būdavo gan būdinga labai senovinių, primityvių objektyvų savybė, dėl ko pasąmoningai dabar jis siejamas su vintažinėmis nuotraukomis. Taigi, kai kurios programos, kurios nuotraukas redaguoja, tyčia turi ir vyčerį - uždėti vignetę. Tai atrodo visai estetiškai ir gražiai.

Senais laikais daugelis fotografų vignetavimą kompensuodavo, naudodami fotodidintuvų filtrus, kai nuotraukas jau spausdindavo - leisdavo šviesą per plokštelę, kurios vidurys užtamsintas, o pakraščiai - šviesūs. Taip būdavo kompensuojamas smarkus nuotraukos pakraščių užtamsėjimas - jie tyčia būdavo padaromi šviesesni. Praktikoje taips spausdintų nuotraukų pakraščiuose šviesos perteklius būdavo tiek didelis, kad nuotraukos gaudavosi atvirkščiai - pakraščiuose nušviesintos tiek, kad pereinančios į tiesiog baltą spalvą. Žodžiu, kaip ir vignetė, tik su baltais, o ne su tamsiais pakraščiais.