Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Superheterodininiai radijo imtuvai

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Superheterodininiai radijo imtuvai, superheterodinai arba superhetai - tai tokie radijo imtuvai, kurie turi tarpinį stiprinimo dažnį ir dažnių maišytuvus. Iš esmės, visi ne patys pigiausi radijo imtuvai, kurie tik gaminti per paskutinius 70-80 metų, yra taip vadinami superheterodinai. Išimtį sudaro tiktai itin atpiginti imtuvai bei atvirkščiai - prieš kelis dešimtmečius atsiradę daug modernesni radijo imtuvai su dažnių sinteze. Bet netgi ir pastarieji savo esme yra artimi superheterodininiams arba išvis tiesiog patobulinti superheterodinai.

Kadangi žodis "superheterodinas" yra labai ilgas ir sunkiai ištariamas ir užrašomas, tai dažnai apie tokius radijo imtuvus sakoma tiesiog "superhetas".

Superheterodino esmė - kad pagautas radijo bangų signalas yra sumaišomas su imtuve sugeneruotu gerokai mažesnio dažnio radijo signalu, o taip sumaišius, gaunasi tam tikras stabilus tarpinio dažnio signalas, kurį galima geriau sustiprinti, išvengiant visokių pradinio signalo dažnių. Paskui toksai signalas leidžiamas per kontūrą ir detektorių, o tada jau į žemo dažnio stiprintuvą ir garsiakalbį.

Seniausios, primityviausios superheterodininių imtuvų schemos, dirbusios su radijo lempomis, teturėjo tik tarpinio dažnio stiprintuvą, apsieidamos be aukšto ir žemo dažnių stiprintuvų. Tranzistorinėse schemose beveik visada būna ir aukšto dažnio kaskadai, ir žemo dažnio kaskadai. Išimtį sudaro nebent itin atpigintos schemos.

Savo esme visi superheterodininiai radijo imtuvai yra regeneraciniai imtuvai, bet su pataisytomis bėdomis. Reikalas tas, kad regeneraciniai imtuvai labai stipriai sustiprina signalą, tačiau ir patys labai prisigaudo pašalinių triukšmų, ir užkėlus jautrumą, yra kraštutinai linkę pereiti į savigeneracinį režimą, kuriame vietoje priėmimo girdisi tik cypimas. Ir negana to, selektyvumas (gebėjimas atskirti dvi gretimais dažniais dirbančias radijo stotis) yra prastas.

Komplikuotas signalų maišymas superheterodinuose leidžia gerokai sumažinti visas tas problemas: kadangi turimi ne du, o trys (o kartais ir keturi) kontūrais atskirti ir skirtingais dažniais dirbantys stiprinimo traktai, stiprinimo lygį galima labai pakelti, kartu vis dar išvengiant savigeneracijos. O kadangi yra bent du (o kartais ir daugiau) skirtingais dažniais nustatytų kontūrų, kurie panaudojami dažniniam signalo filtravimui, tai selektyvumas irgi smarkiai išauga.

Taigi, dėl to praktiškai visi radijo imtuvai, kuriuos tik galite kur nors rasti, yra superheterodininiai.