Stebėtojo šališkumas

Stebėtojo šališkumas - toksai šališkumas, kur stebėtojas mato ne visai tai, kas išties yra ar vyksta, o kažkuria dalimi tai, ko jis tikisi ar nori matyti. Stebėtojo šališkumas atsiranda dėl įvairiausių priežasčių ir nebūtinai iš kokių nors piktų kėslų.

Bendru atveju stebėtojo šališkumas susijęs su tuo, kad stebėtojas tikisi kažkokių tai dalykų, atitinkamai - ir atpažįsta, ir pamato tuos dalykus, kurių tikisi. Stebėtojo šališkumas būna susijęs su daugeliu įvairių priežasčių, pradedant tiesiog išmokimu gerai atpažinti dalykus, kurių tikimasi ir baigiant tiesiog pasąmoningomis klaidomis, kai neaiškūs atvejai priskiriami tiems, kurių tikimasi. Neretai tą šališkumą dar papildomai apsunkina ir nepakankamai aiškūs ar per daug grubūs klasifikacijos kriterijai.

Kaip sunkiai išvengiamo šališkumo pvz.: tarkim, turim 100 skirtingų rutuliukų, kurių spalva yra nuo visiškai juodos iki visiškai baltos. Paprašome stebėtojo suklasifikuoti rutuliukus į juodus ir baltus. Galime gauti įvairių klasifikacijų, pvz., 50 baltų, 50 juodų, o gal 20 baltų ir 80 juodų, o gal 30 juodų ir 70 baltų - bet didele dalimi tų rutuliukų klasifikacija bus paremta subjektyvumu, o tuo pačiu - tai gausis šališka klasifikacija.

Dalimi sunkesnių atvejų stebėtojo šališkumas gali pavirsti į kryptingą mąstymą, kurį pataisyti yra žymiai sudėtingiau, nes ten jau dažnai būna gan beviltiškas reikalas.

Stebėtojo šališkumo pavyzdys - SSRS apdovanojimai

Kaip pvz., II Pasauliniame kare sovietai valdžia buvo nusprendusi duoti aukščiausią šalies apdovanojimą - didvyrio žvaigždę už numuštą vokiečių Ferdinand (vėliau pervadintas į Elefant) tipo savaeigį pabūklą, nes šių pabūklų efektyvumas buvo neįtikėtinai didelis ir rusai juos laikė kritiškai svarbiu vokiečių ginklu.

Kai kuriais atvejais net paskiras Ferdinand pabūklas sugebėdavo sunaikinti daugiau, kaip šimtą sovietinių technikos vienetų ir ugnies taškų, nes turėjo nepaprastai toli ir taikliai šaudantį pabūklą bei gan storus šarvus, dėl kurių galėdavo gan neblogai priartėti prie priešo gynybos linijos. Ferdinand pabūklo galia buvo tokia, kad pataikęs į T-34, sviedinys pereidavo kiaurai net iš tokio nuotolio, iš kur T-34 tiesiog negalėjo to Ferdinand pasiekti.

Būtent todėl už šių pabūklų naikinimą ir buvo skiriamas tas aukščiausias apdovanojimas, o su juo papildomai dar skiriamos ir gana ilgos atostogos nuo fronto, kas irgi buvo labai vertinama.

Nors kiekvieno Ferdinando sunaikinimo atvejis būdavo nuosekliai nagrinėjamas ir reikalaujama įrodymų, apdovanojimų skaičiai visiškai neatitiko realybės - apdovanojimai įvykdyti kelioliką kartų daugiau atvejų, negu kad tų Ferdinand išvis buvo pagaminta, ir tai nepasaint to, kad maždaug 9 atvejais iš 10 pristatymai apdovanojimui išvis būdavo atmetami. Netgi po to, kai vokiečiai tų Tiesiog ir kareiviams, ir jų vadovybei visuose lygiuose norėjosi tų numuštų Ferdinand pabūklų, ir todėl net žinodami apie tokį iškreipimą ir šališkumą, jie nesugebėdavo atfiltruoti netikrų atvejų.

Iš viso buvo pagaminta 91 Ferdinand-Elefant savaeigių pabūklų, iš kurių apie pusė išvis net nebuvo numušti, o tiesiog sulūžo dėl ilgos sunkios eksploatacijos. Bet pagal sovietų apdovanojimų statistikas, buvo numušta daugiau kaip 1000 šių savaeigių pabūklų.