Pirminės emocijos

Pirminės emocijos - tai tokios emocijos, kurios kyla dėl tiesioginio susidūrimo su kokiu nors įvykiu, reiškiniu ar dar kokiu tai dalyku. Pvz., jei susiduriat su meška, tai pirminė emocija yra baimė, ir iš jos kylantis noras bėgti. Būdinga, kad pirminės emocijos atsiranda staigiai, per sekundes ar sekundžių dalis, o taip pat visada būna aplinkos reiškinys, kuris jas tiesiogiai sukelia.

Pirminėms emocijoms priskiriamos tos emocijos, kurių atsiradimui nėra reikalingas kognityvinis procesas, t.y., mąstymas, o emocija sužadinama kaip tiesioginė reakcija į kokį nors dalyką. Tuo jos ir skiriasi nuo antrinių emocijų, kurių esmė - sužadinimas per kognityvinį procesą, t.y., ne tiesiogiai iš aplinkos dirgiklių, o per apmąstymą, kuris tas antrines emocijas ir sukelia.

Daugeliu atvejų pirminės emocijos būna daug primityvesnės, nei antrinės, todėl neretai būna tapatinamos su bazinėmis emocijomis. Visgi, nors daugeliu atvejų bazinės ir pirminės emocijos sutampa, visgi būna ir nereti atvejai, kai jos skiriasi, tad painioti šių sąvokų nevertėtų.

Pirminių ir antrinių emocijų sąvoka yra labai svarbi, tiesiog esminė dialektinės elgesio terapijos dalis, mat tik suprasdamas šitą savo emocijų atsiradimą, pacientas išmoksta jas kaip nors bent minimaliai valdyti.