Nulinė hipotezė

Nulinė hipotezė arba H₀ - tai hipotezė, kuri sako, kad nagrinėjamo dalyko nėra. Griežtai matematiškai žiūrint, ta hipotezė sako, kad tarp dviejų matuojamų kintamųjų ar jų sekų nėra pastebimos koreliacijos, priežasčių-pasekmių ryšio, ar dar kokių nors sąsajų.

Nagrinėjant įvairius eksperimentų ar stebėjimų duomenis, tai reiškia, kad duomenys nerodo, jog kažkas reikštų kažką, kad būtų kokie nors efektai ir panašiai.

Mokslinėse teorijose yra tariama, kad nagrinėjant bet kokio reiškinio ar sąsajos egzistavimą, tikrinimą pirmiausiai reikia pradėti nuo nulinės hipotezės, t.y., pabandyti įrodyti, kad pagal duotuosius duomenis to reiškinio nėra, kad jis neegzistuoja arba kad duomenų nuokrypiai gali būti paaiškinti kokiais nors kitais būdais.

Taigi, čia matome, kad savo esme nulinė hipotezė yra tiesiog modernus Okamo skustuvas.

Teisingai taikoma, nulinė hipotezė nagrinėjama paneigimo būdu - t.y., ne bukai teigiant, kad sąsajos nėra, o kaip tik tikslingai ieškant statistinių sąsajų tam, kad nulinė hipotezė būtų nuneigta. Nuneigti nepavykus, yra tariama, kad nulinė hipotezė yra įrodyta. Klaidingas nulinės hipotezės taikymas būna tada, kai iš anksto laikoma, kad nulinė hipotezė yra teisinga ir klaidingumo įrodymai neigiami.

Kitą vertus, čia reikia nepamiršti įrodymo naštos: nulinės hipotezės paneigimą turi pateikti tas, kas teigia, kad nenulinė hipotezė yra tiesa.

Deja, reikia turėti omeny, kad nulinė hipotezė negali pilnai nuneigti reiškinio egzistavimo, nes visada gali paaiškėti, kad tiesiog trūksta pakankamo duomenų kiekio, kad darant matavimus buvo padaryta klaidų ar kt.. Kitą vertus, ji leidžia gana neblogai atfiltruoti įvairias nesąmones.

Taip pat nulinė hipotezė ne visada lengvai susiderina su fenomenologiniais metodais, ypač jei nagrinėtojas yra kiek durnesnis ir nesupranta nei visokių fenomenologijų, nei to, kad nulinė hipotezė neturi reikšti paprasto buko neigimo.