Macho knaptelėjimas
Macho knaptelėjimas - tai toksai specifinis manevras, kurį praktiškai visi lėktuvai atlieka, kai viršija garso greitį. Tai dėl tos priežasties absoliuti dauguma viršgasrsinių lėktuvų turi bent šiokias tokias automatines aukščio vairų ir viso lėktuvo svorio centro reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad jei tas knaptelėjimas ir bus, tai lėktuvas į jį įeis taip keisdamas aukščio vairų judėjimą ir svorio centrą, kad knaptelėjimo nebūtų.
Macho knaptelėjimas taip vadinamas, nes vyksta, pasiekus 1 Macho greitį, tiksliau, prasideda, tiesiog prie to greičio priartėjus, o paskui tęsiasi, ir esant viršgarsiniam greičiui. Tuo metu lėktuvo nosis staiga knapteli - staigiai pasvyra smarkiai žemyn. Senais laikais, kai tik buvo kuriami pirmieji viršgarsiniai lėktuvai, dėl šitokių knaptelėjimų kildavo labai daug lėktuvų katastrofų. Tos katastrofos būdavo visiškai netikėtos - lėktuvas staiga pasisuka žemyn, pradeda pikiruoti, o dėl to jo greitis tik dar labiau padidėja, dėl ko jis pasuka dar labiau į apačią. Lėktuvas labai greitai, jau po kelių sekundžių, pasiekdavo žemę ir išsitaškydavo.
Knaptelėjimą sukelia išsyk du mechanizmai:
- Pirmas, staigiai suveikiantis ir itin nemalonus - tai, kad neutraliai sureguliuoti aukščio vairai, esantys lėktuvo gale, viršgarsiniame sraute staiga gauna gan didelę keliamąją galią, dėl kurios pasuka visą lėktuvą žemyn
- Antras, suveikiantis kiek lėčiau, bet neretai dar stipriau - tai, kad kai lėktuvo aerodinaminės keliamosios galios centras sutampa su svorio centru ir lėktuvas skrenda neutraliai, t.y, nekrypdamas nei viršun, nei žemyn, priartėjus prie garso greičio, tas aerodinaminis centras pradeda slinktis gan smarkiai atgal, nors lėktuvo svorio centras lieka kur buvęs, dėl ko lėktuvas irgi ima verstis žemyn.
Su pirmu efektu kovojama per tai, kad aukščio vairų padėtis automatiškai keičiama, kai jo greitis priartėja prie viršgarsinio, kad neatsirastų nenumatytas pasvirimas.
Senesniais atvejais lakūnai gaudavo mokymus, kurių esmė buvo ta, kad pirmiausiai garso greitį viršyti leidžiama tik gana dideliame, mažiausiai kelių kilometrų aukštyje, o antra - viršijant garso greitį, reikia dar prieš jį pasiekus, lėktuvą pradėti sukti aukštyn ir laikyti tą posūkį į viršų, toliau greičiui kylant.
Su antru efektu kovojama per tai, kad naudojamos automatinės svorio centro poslinkio sistemos - balansyrai ir tuščios kuro talpos, įrengtos skirtingose lėktuvo vietose. Balansyras - tai tiesiog svarstis, kuris specialiais bėgiais važinėja tarp lėktuvo priekio ir galo. Kuro siurbliai gi tiesiog perpumpuoja kurą tarp bakų, esančių lėktuvo priekyje ir gale. Ir vienu, ir kitu atveju išlaikomas lėktuvo svorio centras, sutampantis su aerodinaminės keliamosios galios centru.
Aišku, panašiai, kaip Macho knaptelėjimas, yra ir atvirkščias efektas - sumažinus greitį iki ikigarsinio, lėktuvo nosis staiga šoka į viršų. Tačiau pastarasis efektas yra daug daug mažiau pavojingas, nes paprastai pakelia lėktuvą į viršų ir duoda laiko susitvarkyti.
Tik lėktuvai, turintys modernias automatinio valdymo sistemas, geba garso greitį saugiai viršyti, esant žemam skrydžio aukščiui, bet net ir tokiu atveju rekomenduojama, kad lėktuvas turėtų juntamą skrydžio aukščio atsargą.