Lėtinė schizofrenija

Lėtinė schizofrenija - tokia schizofrenijos eiga, kuriai būdinga, kad išvengiama aštrių psichozių, t.y., pacientai paprastai nepereina į sunkius, nevaldomus elgesio būdus, tačiau kartu schizofrenijos požymiai lieka vienareikšmiškais - t.y., fiksuojami aiškūs klinikiniai kliedesiai, kamuojantys pacientą.

Paprastai lėtinę eigą turi vėlyvesniame amžiuje pasireiškiančios schizofrenijos formos, pvz., paranoidinė schizofrenija, kuriai būdingi sistematizuoti kliedesiai.

Lėtinę eigą įtarti galima tada, kai pacientui ilgą laiką (daugiau, nei metus) nebuvo aštrių psichozių, tačiau kartu nebuvo ir aiškesnio pagerėjimo.

Esant lėtinei schizofrenijos eigai, gydymas paprastai būna mažiau efektyvus, nei esant įprastoms formoms.

Lėtinė schizofrenija ir vangioji šizofrenija

Įvairūs sovietiniai psichiatrai šiais laikais, remdamiesi lėtinės schizofrenijos pavyzdžiais, būna kad aiškina, jog vangioji šizofrenija buvo ne išgalvota diagnozė, skirta nekaltų žmonių persekiojimui ir prievartiniam uždarinėjimui į durnynus, o esą tikra liga.

Čia tiesiog reikia suprasti skirtumus:

• Vangioji šizofrenija - realiai nėra jokių aiškių ligos simptomų, nėra klinikinių kliedesių, nėra iracionalaus žmogaus elgesio, nėra psichozės požymių
• Lėtinė schizofrenija - yra aiškūs ligos simptomai, yra klinikiniai kliedesiai, yra iracionalus žmogaus elgesys, yra psichozės požymiai

Lėtinės schizofrenijos eiga tiesiog yra sunkiai kintanti ir be ryškiausios simptomatikos, tačiau tai visvien tipiška schizofrenija.