Šūdas eketėje

Šūdas eketėje - toksai senovinis lietuviškas keiksmažodis, kuris reiškia žmogų, kuris malasi kaip šūdas eketėje - t.y., smirda, trukdo, gadina aplinką, visiems trukdo, yra šlykštus ir užpisantis.

Senoviniais laikais būdavo, kad šaltą žiemą bet kokie šuliniai užšaldavo visiškai, tad žmonės eidavo vandens į kokią upę ar į upelį ir ten prasikirsdavo eketę, iš kurios ir semdavo vandenį, kad turėtų ką gerti, kame maistą virtis ir taip toliau. Bet atsirasdavo koks nors šposininkas, kuris sugalvodavo vakare imti ir į tą eketę prišikti. Tai prišikdavo, o šūdas pasilikdavo plaukioti.

Aišku, niekam nebūdavo malonu, kai ten, kur geriamas vanduo, atsiranda šūdas ir plaukioja. Bet tai negana to, kad šūdas plaukiodavo po eketę, tai upės srovė aplink eketę paprastai sukurdavo didesnį ar mažesnį sūkūrį, dėl kurio tas šūdas plaukiodavo ir sukinėdavosi per visą eketę. Štai todėl ir sakydavo - malasi kaip šūdas eketėj.

Šiais laikais ta pačia prasme, apie beprasmiai besimalančius ir visus užpisančius žmones dažniau vartojamas žodis "smaukalas".