Varšavkė

Varšavkė - žemarūšė ir naglamordė fyfa, neretai iš kokio nors kaimo, nors neretai ir iš kokių nors prastesnių normalių miestų rajonų. Dedasi dažniausiai su visokiais marozais, taiko kur nors į aukščiau, o tuos marozus melžia ant pinigų, kad užtektų špakliaus.

Priklausomai nuo visokių įtakojančių faktorių, varšavkių išvaizda gali gana plačiai varijuoti, nuo ganėtinai mielos iki ganėtinai atstumiančios, bet visvien aiškiai nutaikytos į demonstratyviai ryškų, naglą, bet kartu ganėtinai pigų išskirtinumą.

Skirtingais visuomenės raidos periodais varšavkių išvaizda ganėtinai varijuoja, tačiau būdingi keli požymiai dažniausiai lieka:

• Nesveikai intensyvus įdegis - kadaise dienų dienas praleisdavo pliažuose, dabar gi - soliariumuose
• Nesaikingai daug špakliaus, dažnai visiškai nesiderinančio su veidu, pvz., šviesinantis lūpdažis prie kone negriškai rudo įdegio, dėl ko veidas ima atrodyti kaip pas kokį zombį
• Ilgi plaukai, dažniausiai surišti aukštai ant pakaušio, kad susidarytų kažkas panašaus į arklio uodegą
• Apsirengimas dažniausiai juodais drabužiais pramaišiui su visiškai neskoningais elektrinių spalvų priedais
• Plastmasinė bižuterija, kaip kad delno dydžio auskarai ir pan.
• Visokie kra6tutinai trumpi miniakai, visokiais pošlykščiais raštais margintos pėdkelnės, o batai - neretai su krūvomis įvairių blizgučių

Varšavkių elgesys dažniausiai būna ganėtinai iššaukiantis, primenantis kokias nors pagelžkelines, nes didelio skirtumo tarp vienų ir kitų išties gi nėra. Būdingas bukumas, permaišytas su išskirtiniu egoizmu bei pasikėlimu, tačiau kartu ryškus ir savęs diferencijavimas: pilnavertė varšavkė visada puikiai žino, kad ji yra iš žemesniojo visuomenės sluoksnio ir jokių šansų prasimušti į viršų neturi, nes yra tam pernelyg buka.

Elgesys su savo sluoksnio tipažais pas varšavkes būna gan aiškus: įsikabina už kokio nors konkretaus marozo ir jį melžia, tačiau pasitaikius gerai progai, nedvejodama persimeta prie to, kuris duos daugiau.