VŽP:Fronte

VALDŽIA

ŽYDAI

PYST

תתחיל את המשחק

Apie šitai žaidimą

© 2024 Pipedija ir Ko.

Karas. Rytų Ukraina.

Aš kaip Žemaitaitis, jaučiuosi nepagarbiai sau pačiam. Visa ko likimas sėdėjo man ant uodegos. Galiu gi kažkaip pasireklamuoti. Pist tą partiją, pist tą Lietuvą ... juk turi būti išeitis? Aaa..

- Eik pasireklamuoti - rėkia man Pilietis, pats ne koks reklamos objektas, bet jau šis tas.

Einu pasireklamuoti, tik nežinau kaip? Būdamas kareiviu kare (žaidimuose) mačiau tuos Piliečius, bet jie ne tie... gal suvalgyti Čebureką, bet kad aš jo neturiu... atiduočiau pusę kepenų, širdies, inkstų ir smegenų, kad tik gaučiau tą Čebureką... Ohh

Ateina podpolkovnikas Hileris - aš pats žydas, bet netikras, kaip jevrejus koks ... tu Žymaita... suka pamiršau. - Aš Žemaitaitis, bet noriu būti Čeburekas, jūs nieko prieš? Sakau nuleidęs galvą, gal taip pasireklamuosiu.

- Joop t.m. tu tikrai Čeburekas, gal nori pizdy? - sako man tas ukrainietis. Aš sakau, kad noriu, gal tai maistas koks?

Joo, su maistu man nesiseka, akis pasruvo krauju, o ir kojos neneša. Man sakė, kad pasireklamuoti geriausia kare, tai ir nuvažiavau į Ukrainą, daugiau niekur neleido.

- Ei tu Čjabureke, imk ginklą, eik kariaut - liepia man tas Hileris, duoda kažkokį pistoletą, panašų į automatą, bet sveria kaip kulkosvaidis. Manau prieštarauti neverta.

- O reklama bus? - klausiu. Manau, kad jie geranoriški ir saviškiai. Vienas iš jų iš manęs atėmė kelnes, bet pasigrūdinti niekada ne vėlu.

- Jo.. blin aš tau per droną pranešiu, pyzdink iš čia greičiau ne hahole tu .. lašinių turi? Kažkaip maniau, kad ukrainiečiai mandagūs ir labai geri, bet kare, kaip kare.

- Pyzdink tuos ruskius - liepia man komadyras Ferlfliuksus, pasirodo jie visi turi pravardes, kaip ir aš, gal pasireklamuosiu savo pravardę.

Čia mane užgulė kažkoks garsas, kaip tipo ant manęs rėkia žmona, tik smarkiau, ausis užgulė, o ir žemė pasipylė, kaip iš kibiro...

- Sūškės, pyderai - slėpkimės, kol radarai neužtiks, tylėk ir nejudėk Čebureke, ei - gal lašinių turi? Ot ble, mama man įdėjo lašinių gabalą kelionei, o aš biškį pavalgiau, o likusį išmečiau, labai jau nepatiko. Dabar gal net gyvybę išgelbėtų, o ir draugų pritrauktų... sheet

Sprogimai baigėsi, liepė išlįsti iš apkasų ir nukreipti ginklą į rytus. Man tai rytai ar vakarai - vienodai rodo. Pirmas smūgis buvo į galvą, antras į paširdžius... toliau nepamenu.

Pilietis man sako... pamiršk nuoskaudas, susitaikyk su dievu... ramiai, ramiai. Čia atsibundu ligoninėje ir virš manęs Dievybė, amžina jaunystė... ir vėl užmigau. Nastė, na tos Dievybės vardas toks, tai ta Nastė sako - Jums gerai pone... gal norite čebureko? Čia aš vėl praradau sąmonę .. iš laimės