Vėliava

Vėliavose, kaip ir pašto ženkluose kartais vaizduojami įžymūs žmonės

Vėliava - toks škurliukas, paprastai ant stiebo ir spalvotas. Patriotiškiems asmenims vėliavos tampa pusiau stabmeldiško kulto objektu - prie jų klaupiamasi, jos bučiuojamos ir pan. Iš čia kilę įvairūs prietarai, kurie patekę yra netgi į baudžiamuosius kodeksus. Pvz., prietaras, kad spjaut ant vėliavos negerai, nes nelaimę prisišauksi. dažnai pasiteisina, jei kokie skundikai įduoda policijai, o jau prokurorai sukurpia bylą oho kokią. Tai pat daugeliu atvejų negerai vėliavą deginti, nebent tai Izraelio arba JAV vėliava ir jūs esate arabas.

Svarbu kartais ne tik vėliava, bet ir kaip ją pakabini. Va pvz., Lietuvos vėliavą paprastai užsienyje, kai važiuoja prezidentai ir prezidentės, tai pakabina atbulai, o paskui vapa, kad čia netyčia, nors iš tikrųjų visi žino, kad spjaut įveidą diplomatinis etiketas neleidžia, o vat vėliavas galima kabinėt kaip papuola, svarbus tik paskui atsiprašyt.

Folkloras

Apie durnius su iniciatyva sakoma - "vėliavą jam į rankas", suprask, kad visi iš tolo matytų, kad durnius.