Triušis

Tokie vat mieli padarėliai, jokios iš jų naudos...

Triušis - kaip kiškis, bet naminis. Pasižymi legendiniu vislumu, tad ir krušnumas matyt neeilinis. Tai todėl kai kurie ūkininkai ima veisti triušius, nes šiuos ir maitint bet kuo galima, ir auga greitai, ir vietos daug nereikia... Bet visad paaiškėja, kad tų triušių kai prisiveisia, tai nei dėt juos nėra kur, nei tos triušienos kas nori valgyt, o ir su kailiukų išdirbimu vienos bėdos, o dar be to, vaikai cypia ir rėkia, nes kaip gi galima tuos mielus padarėlius skerst?

Tai Pipedija jums pataria: triušių veisimas - bergždžias reikalas, neverta nei prasidėt!

Dar pasauliui plačiai žinoma tokia istorija, kaip 1859 metais toksai Thomas Austin kažkur pietinėje Australijoje paleido į laisvę 12 porų triušių, tai šieji per 10 metų prisidaugino tiek, kad buvo paskelbti valstybės masto nelaime... O dėl visko gi kaltas buvo toksai eksponentinis augimas, prakeikta matematika tiesiog.