Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Sviestinė kurva: Skirtumas tarp puslapio versijų
S |
|||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu". | Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu". | ||
Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja Renata Šerelytė savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“ (Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008). | Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja [[Renata Šerelytė]] savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“ (Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008). | ||
14:42, 20 gegužės 2012 versija
Sviestinė kurva - tai tokia sovietžmogė, katra apsileidusi, aptukusi, riebaluotais plaukais. Nieko nuostabaus, sovietmečiu dauguma moterų būdavo nesusitvarkiusios, apsileidusios, nes rūpintis savo išvaizda galėjo tik ponios iš „supuvusio“ kapitalistinio pasaulio.
Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu".
Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja Renata Šerelytė savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų“ (Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008).