Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Radiotechninių matavimo prietaisų gamykla: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
| 5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
Vienok po [[II Pasaulinis karas|II Pasaulinio karo]] visgi paaiškėjo, kad baltarusiai kažko gudresnio gaminti nemoka, o Lietuvoje yra visvien geresnių specialistų, tai čia sukūrė SSRS aviacijos pramonės radijo prietaisų gamyklą, kurią pavadino slaptu kodu [[555]], o paskui dar jos pagrindu sukūrė ir kažkokį slaptą konstruktorių biurą. | Vienok po [[II Pasaulinis karas|II Pasaulinio karo]] visgi paaiškėjo, kad baltarusiai kažko gudresnio gaminti nemoka, o Lietuvoje yra visvien geresnių specialistų, tai čia sukūrė SSRS aviacijos pramonės radijo prietaisų gamyklą, kurią pavadino slaptu kodu [[555]], o paskui dar jos pagrindu sukūrė ir kažkokį slaptą konstruktorių biurą. | ||
Ką išties ta gamykla gamino - iki šiol ne iki galo aišku, bet atrodo, kad pagrindiniai gaminiai buvo visokie kariniai, avicijai ir kosmoniams laivams skirti radijo siųstuvai, radijo imtuvai, transiveriai, navigacijos įrenginiai, aviacinės meteorologinės stotys, radarai ir dar kažkas, atrodo - netgi kai kurių sparnuotojų raketų valdymo įranga. Gamykla turėjo maždaug 10 tūkstančių žmonių konstrukcinį biurą ir dar maždaug 10 tūkstančių žmonių gamyklinius pajėgumus, didele dalimi - visai kituose miestuose ir netgi ir ne Lietuvoje. | Ką išties ta gamykla gamino - iki šiol ne iki galo aišku, bet atrodo, kad pagrindiniai gaminiai buvo visokie kariniai, avicijai ir kosmoniams laivams skirti [[radijo siųstuvai]], [[radijo imtuvai]], [[transiveriai]], navigacijos įrenginiai, aviacinės meteorologinės stotys, [[radarai]] ir dar kažkas, atrodo - netgi kai kurių sparnuotojų raketų valdymo įranga. Gamykla turėjo maždaug 10 tūkstančių žmonių konstrukcinį biurą ir dar maždaug 10 tūkstančių žmonių gamyklinius pajėgumus, didele dalimi - visai kituose miestuose ir netgi ir ne Lietuvoje. | ||
Aišku, iš tų 10 tūkstančių konstruktorių biuro gerokai mažiau kaip 1000 buvo tikri konstruktoriai ir radijo inžinieriai, o daugiausia buvo visokie pagalbiniai darbininkai ir panašiai. Bet visvien kažkas ten buvo. Ir dar buvo kažkoks mokymo centras, kur atvažiuodavo kosmonautai, kad juos apmokytų kosminiais ryšio prietaisais naudotis. | Aišku, iš tų 10 tūkstančių konstruktorių biuro gerokai mažiau kaip [[1000]] buvo tikri konstruktoriai ir radijo inžinieriai, o daugiausia buvo visokie pagalbiniai darbininkai ir panašiai. Bet visvien kažkas ten buvo. Ir dar buvo kažkoks mokymo centras, kur atvažiuodavo kosmonautai, kad juos apmokytų kosminiais ryšio prietaisais naudotis. | ||
Kadangi gamykla buvo visiškai valdoma kariškių, darbuotojai į ją būdavo vežami iš [[Rusija|Rusijos]], vietinių lietuvių nepriimdavo, o suvežtiems atvykėliams [[smegenų plovimas|plaudavo smegenis]], kad visi lietuviai esantys [[fašistai]]. Taigi, tasai gamyklinis kontingentas buvo labai specifinis. O kadangi jie butus gaudavo visiškai šalimais, tame pačiame Naujamiestyje, ilgainiui ir visas Naujamiestis tapo vienu iš bjauriausių, kraštutinai kriminalinių Vilniaus rajonų, kur niekas ne tik kad nekalbėdavo, bet net ir nesuprasdavo [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]]. Kriminalo kiekiai ten sumažėjo tik praėjus kokiems [[20]] metų nuo SSRS žlugimo. | Kadangi gamykla buvo visiškai valdoma kariškių, o vadovybėje sėdėjo aiškūs [[rusofašistai]], darbuotojai į ją būdavo vežami iš [[Rusija|Rusijos]], vietinių lietuvių nepriimdavo, o suvežtiems atvykėliams [[smegenų plovimas|plaudavo smegenis]], kad visi lietuviai esantys [[fašistai]]. Taigi, tasai gamyklinis kontingentas buvo labai specifinis. O kadangi jie butus gaudavo visiškai šalimais, tame pačiame Naujamiestyje, ilgainiui ir visas [[Naujamiestis]] tapo vienu iš bjauriausių, kraštutinai kriminalinių Vilniaus rajonų, kur niekas ne tik kad nekalbėdavo, bet net ir nesuprasdavo [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]]. Kriminalo kiekiai ten sumažėjo tik praėjus kokiems [[20]] metų nuo SSRS žlugimo. | ||
Kai Lietuva ėmė kovoti už Nepriklausomybę, toje gamykloje buvo įkurta viena didžiausių [[Jedinstvo]] kuopelių, kurią palaikė gamyklos direktorius [[Oktiabris Burdenka]], buvęs ne tik pamišusiu [[komunistas|komunistu]], bet kartu ir aiškiu [[rusofašistas|rusofašistu]]. [[1991]] metų [[Sausio 11]] toje gamykloje anoksai [[Juozas Jermalavičius]] viešai paskelbė ir apie kokio tai [[Nacionalinio gelbėjimo komitetas|Nacionalinio gelbėjimo komiteto]] sukūrimą, o paskui, vos po pusantros paros tas komitetas jau skelbėsi perimąs valdžią per [[Sausio 13]] žudynes. | Kai Lietuva ėmė kovoti už Nepriklausomybę, toje gamykloje buvo įkurta viena didžiausių [[Jedinstvo]] kuopelių, kurią palaikė gamyklos direktorius [[Oktiabris Burdenka]], buvęs ne tik pamišusiu [[komunistas|komunistu]], bet kartu ir aiškiu [[rusofašistas|rusofašistu]]. [[1991]] metų [[Sausio 11]] toje gamykloje anoksai [[Juozas Jermalavičius]] viešai paskelbė ir apie kokio tai [[Nacionalinio gelbėjimo komitetas|Nacionalinio gelbėjimo komiteto]] sukūrimą, o paskui, vos po pusantros paros tas komitetas jau skelbėsi perimąs valdžią per [[Sausio 13]] žudynes. | ||
| 15 eilutė: | 15 eilutė: | ||
Vienok Oktabrio Burdenkos pastangos nepadėjo, ir nors jo paties suagituoti gamyklos darbininkai bandė kelti triukšmus ir vaizduoti pasipiktinusią ir Maskvos rankos prašančią darbo liaudį per [[Sausio 13]] žudynes, niekas jiems nepavyko. | Vienok Oktabrio Burdenkos pastangos nepadėjo, ir nors jo paties suagituoti gamyklos darbininkai bandė kelti triukšmus ir vaizduoti pasipiktinusią ir Maskvos rankos prašančią darbo liaudį per [[Sausio 13]] žudynes, niekas jiems nepavyko. | ||
Vėliau, kai Nepriklausomybė buvo atkurta, gamykla labai greitai žlugo, mat praktiškai viskas, ką jie gamino, buvo daroma su kažkokiomis radijo lempomis, kai visas Vakarų pasaulis jau net ne tranzistorius naudojo, o mikroschemas. | Vėliau, kai Nepriklausomybė buvo atkurta, gamykla labai greitai žlugo, mat praktiškai viskas, ką jie gamino, buvo daroma su kažkokiomis [[radijo lempos|radijo lempomis]], kai visas Vakarų pasaulis jau net ne [[tranzistoriai|tranzistorius]] naudojo, o [[mikroschemos|mikroschemas]]. | ||
Taigi, kai tik SSRS ėmė byrėti, paaiškėjo, kad ir visa sovietinė aviacijos ir kosmoso pramonė visiškai nieko iš tos Radiotechninių matavimo prietaisų gamyklos nenori pirkti. Tiesiog pusę tonos sveriantis aviacinis transyveris, gamintas šitoje gamykloje, laisvai būdavo pakeičiamas poros kilogramų dėžute, kurią iš geresnių vakarietiškų komponentų galėjo pagaminti bet koks | Taigi, kai tik SSRS ėmė byrėti, paaiškėjo, kad ir visa sovietinė aviacijos ir kosmoso pramonė visiškai nieko iš tos Radiotechninių matavimo prietaisų gamyklos nenori pirkti. Tiesiog pusę tonos sveriantis aviacinis transyveris, gamintas šitoje gamykloje, laisvai būdavo pakeičiamas poros kilogramų dėžute, kurią iš geresnių vakarietiškų komponentų galėjo pagaminti bet koks kooperatyvas 50 kartų pigiau ir 100 kartų greičiau. | ||
Kai sakome apie tai, kad bet koks kooperatyvas galėtų gaminti tiek greičiau - tai nemeluojame, nes pavyzdžiui, vos berods gal 3 žmones teturėjęs Vilniaus kooperatyvas Steada sugebėjo atplėšti nuo tos Radiotechninių matavimo prietaisų gamyklos visus civilinės aviacijos transyverių atnaujinimo užsakymus. Ir taip ir atplėšė - vietoje didžiulių vos pakeliamo svorio dėžių gamindams mažas tranzistorines dėžutes, kurios buvo dar ir patikimesnės. | Kai sakome apie tai, kad bet koks kooperatyvas galėtų gaminti tiek greičiau - tai nemeluojame, nes pavyzdžiui, vos berods gal 3 žmones teturėjęs Vilniaus kooperatyvas Steada sugebėjo atplėšti nuo tos Radiotechninių matavimo prietaisų gamyklos visus civilinės aviacijos transyverių atnaujinimo užsakymus. Ir taip ir atplėšė - vietoje didžiulių vos pakeliamo svorio dėžių gamindams mažas tranzistorines dėžutes, kurios buvo dar ir patikimesnės. | ||