Radijo bangos

Radijo bangos - tai taip vadinama elektromagnetinė spinduliuotė, kuria sklinda ir radija, ir TV, ir internetai, ir 5G, ir 4G, ir WiFi, ir Bloetooth, ir dar gyvas galas ko papuola.

Visokie mokslininkai aiškina, kad radijo bangos yra elektromagnetinės, t.y., susidaro nuo to, kad juda elektra arba magnetai. Tai nežinome, ar verta tais mokslininkais per daug tikėti, nes jie šitaip ir vakcinas įsiūlo, ir visokias kitokias nesąmones. Jei per daug mokslininkais tikėsi, tai dar imsi galvoti, kad ir homeopatija neveikia arba kad plokščia Žemė yra išsigalvojimas.

Pipedija rekomenduoja geriau tikėti kliedesiais, nes kliedesiai įdomesni ir sukelia daugiau linksmumo.

Radijo bangų diapazonai, ilgiai ir dažnumai

Yra nuo seno žinomi tokie radijo bangų ilgiai, diapazonai ir dažnumai, tačiau tie patys diapazonai vadinami labai įvairiais žodžiais, tai dėl tų pavadinimų kyla daug painiavos:

• Ilgosios bangos - dar vadinamos LW arba LF, arba kilometrinės bangos arba žemi dažnumai - apytiksliai 30-300kHz, apytiksliai 10-1km
• Vidutinės bangos - dar vadinamos MW arba MF, arba hektometrinės bangos arba vidutiniai dažnumai - apytiksliai 300kHz-3MHz, apytiksliai 1km-100m
• Trumposios bangos - dar vadinamos SW arba HF, arba dekametrinės bangos arba aukšti dažnumai - apytiksliai 3-30MHz, apytiksliai 100-10m
• [[Ultratrumposios bangos] - dar vadinamos VHF, UHF ir SHF, arba metrinės bangos, decimetrinės bangos ir centimetrinės bangos, o ten pat - ir dar keli diapazonai su dar aukštesniais dažnumais, daugiau kaip 30MHz, mažiau kaip 10m

Beje, čia dar reikia pastebėti vieną atskirą fenomeną: tūpi audiofilai, kurie nesupranta radiotechnikoje tiek smarkiai, kad neskiria kilohercų nuo megahercų, prisiskaito kažkokių pabirų ir galvoja, kad žemi, vidutiniai ir aukšti garso bangų dažnumai yra tas pat, kas žemi, vidutiniai ir aukšti radijo banų dažnumai. Kadangi jie buki ir skirtumo tarp radijo ir garso bangų nesupranta, tai paskui įsivaizduoja, kad jų garso stiprintuvams reikia atgaminimo megaherciniuose diapazonuose, nors žmogaus ausies viršutinė riba yra apie 20kHz, t.y., mažiau, nei apatinė žemų radijo dažnumų riba.

Tačiau kadangi audiofilams realas nerūpi, tai čia daugiau ir nesigilinkim.