Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Pseudohaliucinacijos: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: '''Pseudohaliucinacijos''' - išties gi įprastų haliucinacijų rūšis, tiktai vat tokia lyg ir silpnesnė, nes ne visiškai dar atvira ir paties paciento suvok...) |
|||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Pseudohaliucinacijos''' - išties gi įprastų [[haliucinacijos|haliucinacijų]] rūšis, tiktai vat tokia lyg ir silpnesnė, nes ne visiškai dar atvira ir paties paciento suvokiama ne kaip kokia nors įprastos realybės dalis, o kaip koksai tai lyg ir psichinis reiškinys. Kitaip tariant, koksai tai dvasinguminis dalykas, o ne visai jau kokie tai žali velniukai, po namus lakstantys. | '''Pseudohaliucinacijos''' - išties gi įprastų [[haliucinacijos|haliucinacijų]] rūšis, tiktai vat tokia lyg ir silpnesnė, nes ne visiškai dar atvira ir paties paciento suvokiama ne kaip kokia nors įprastos realybės dalis, o kaip koksai tai lyg ir psichinis reiškinys. Kitaip tariant, koksai tai dvasinguminis dalykas, o ne visai jau kokie tai žali velniukai, po namus lakstantys. | ||
Būdinga, kad pseudohaliucinacijos reiškia švelnesnę simptomatiką, pasitaiko prie visokių [[kliedėjimas|kliedėjimo]] būsenų, bet kartais ir pas dar gana adekvačius asmenis - irgi. | Būdinga, kad paskiros pseudohaliucinacijos reiškia švelnesnę simptomatiką, pasitaiko prie visokių [[kliedėjimas|kliedėjimo]] būsenų, bet kartais ir pas dar gana adekvačius asmenis - irgi. | ||
Švelnūs ir priimtini visuomenei atvejai - tai pseudohaliucinacijos, kurios būna pavyzdžiui pas kokius nors [[ekstrasensai|ekstrasensus]], kurie kaip tai jaučia kažkokias energijas arba mato kokias nors auras ir taip toliau. | Švelnūs ir priimtini visuomenei atvejai - tai pseudohaliucinacijos, kurios būna pavyzdžiui pas kokius nors [[ekstrasensai|ekstrasensus]], kurie kaip tai jaučia kažkokias energijas arba mato kokias nors auras ir taip toliau. | ||
| 7 eilutė: | 7 eilutė: | ||
Sunkesniais atvejais pseudohaliucinacijos ima virsti kažkokiais balsais galvoje, visai jau švytėjimais, iš nežinia kur atsirandančiais [[nuodingos dujos|nuodingų dujų]] kvapais, kokiais tai lytėjimo pojūčiais ir panašiai - paprastai tokie dalykai jau būna persimaišę su [[kliedesiai|kliedesiais]] apie ką papuola. | Sunkesniais atvejais pseudohaliucinacijos ima virsti kažkokiais balsais galvoje, visai jau švytėjimais, iš nežinia kur atsirandančiais [[nuodingos dujos|nuodingų dujų]] kvapais, kokiais tai lytėjimo pojūčiais ir panašiai - paprastai tokie dalykai jau būna persimaišę su [[kliedesiai|kliedesiais]] apie ką papuola. | ||
Visai jau sunkiais atvejais, kai ligoniui prasideda koks nors [[deliriumas]], pseudohaliucinacijos sėkmingai pavirsta į pilnavertes haliucinacijas - visokios šmėklos laksto aplink, balsai galvoje pavirsta į ufonautų perduodamas transliacijas ir panašiai. Taigi, ribos tarp haliucinacijų ir pseudohaliucinacijų išties nėra. | Visai jau sunkiais atvejais, kai ligoniui prasideda koks nors [[deliriumas]], pseudohaliucinacijos sėkmingai pavirsta į pilnavertes haliucinacijas - visokios šmėklos laksto aplink, balsai galvoje pavirsta į ufonautų perduodamas transliacijas ir panašiai. Arba pavyzdžiui [[oneiroidas|oneiroido]] atveju tos pačios pseudohaliucinacijos išauga iki visai jau keistų interpretacijų, kur sanitarai baltais chalatais tampa kokiais nors velniais iš [[Pragaras|Pragaro]] ar angelais iš [[Rojus|Rojaus]]. Taigi, ribos tarp haliucinacijų ir pseudohaliucinacijų išties nėra. | ||
Esminis skiriamasis bruožas tarp haliucinacijų ir pseudohaliucinacijų - labai paprastas: pacientas pseudohaliucinacijas dar geba suvokti kaip tam tikros rūšies reiškinį, kylantį iš jo paties psichikos. Pilnaverčių haliucinacijų atveju jau taip nesigauna - jos suvokiamos kaip išorinio pasaulio dalis, egzistuojanti nepriklausomai nuo paciento. | Esminis skiriamasis bruožas tarp haliucinacijų ir pseudohaliucinacijų - labai paprastas: pacientas pseudohaliucinacijas paprastai dar geba suvokti kaip tam tikros rūšies reiškinį, kylantį iš jo paties psichikos. Būdinga ir tai, kad pseudohaliucinacijos panašesnės į tikro pasaulio išsikraipymus, kad ir kokius didelius. Pilnaverčių haliucinacijų atveju jau taip nesigauna - jos suvokiamos kaip išorinio pasaulio dalis, egzistuojanti nepriklausomai nuo paciento. Negana to, pilnavertės haliucinacijos gyvuoja paskirai, kaip visai atskiri, naujai atsiradę pasaulio objektai. | ||
[[Category:Simptomai]] | [[Category:Simptomai]] | ||
Dabartinė 01:07, 14 birželio 2014 versija
Pseudohaliucinacijos - išties gi įprastų haliucinacijų rūšis, tiktai vat tokia lyg ir silpnesnė, nes ne visiškai dar atvira ir paties paciento suvokiama ne kaip kokia nors įprastos realybės dalis, o kaip koksai tai lyg ir psichinis reiškinys. Kitaip tariant, koksai tai dvasinguminis dalykas, o ne visai jau kokie tai žali velniukai, po namus lakstantys.
Būdinga, kad paskiros pseudohaliucinacijos reiškia švelnesnę simptomatiką, pasitaiko prie visokių kliedėjimo būsenų, bet kartais ir pas dar gana adekvačius asmenis - irgi.
Švelnūs ir priimtini visuomenei atvejai - tai pseudohaliucinacijos, kurios būna pavyzdžiui pas kokius nors ekstrasensus, kurie kaip tai jaučia kažkokias energijas arba mato kokias nors auras ir taip toliau.
Sunkesniais atvejais pseudohaliucinacijos ima virsti kažkokiais balsais galvoje, visai jau švytėjimais, iš nežinia kur atsirandančiais nuodingų dujų kvapais, kokiais tai lytėjimo pojūčiais ir panašiai - paprastai tokie dalykai jau būna persimaišę su kliedesiais apie ką papuola.
Visai jau sunkiais atvejais, kai ligoniui prasideda koks nors deliriumas, pseudohaliucinacijos sėkmingai pavirsta į pilnavertes haliucinacijas - visokios šmėklos laksto aplink, balsai galvoje pavirsta į ufonautų perduodamas transliacijas ir panašiai. Arba pavyzdžiui oneiroido atveju tos pačios pseudohaliucinacijos išauga iki visai jau keistų interpretacijų, kur sanitarai baltais chalatais tampa kokiais nors velniais iš Pragaro ar angelais iš Rojaus. Taigi, ribos tarp haliucinacijų ir pseudohaliucinacijų išties nėra.
Esminis skiriamasis bruožas tarp haliucinacijų ir pseudohaliucinacijų - labai paprastas: pacientas pseudohaliucinacijas paprastai dar geba suvokti kaip tam tikros rūšies reiškinį, kylantį iš jo paties psichikos. Būdinga ir tai, kad pseudohaliucinacijos panašesnės į tikro pasaulio išsikraipymus, kad ir kokius didelius. Pilnaverčių haliucinacijų atveju jau taip nesigauna - jos suvokiamos kaip išorinio pasaulio dalis, egzistuojanti nepriklausomai nuo paciento. Negana to, pilnavertės haliucinacijos gyvuoja paskirai, kaip visai atskiri, naujai atsiradę pasaulio objektai.