Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Prichvatizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
(Puslapis keičiamas su „'''IŠTARK NE -''' pyderastiškam šlamštui!! Vaizdas:Pavyzdys.jpg“)
S (Atmestas PAKSAS (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Makštutis versija)
 
1 eilutė: 1 eilutė:
'''IŠTARK NE -''' pyderastiškam šlamštui!!
'''Prichvatizacija''' oficialiai vis buvo vadinama kultūringu žodžiu - [[privatizacija]]. Bet [[visi]] puikiai žino, kad kokios ten dar privatizacijos, kai visokia [[nomenklatūra]] tiesiog ėmė ir išsidalino visokį [[sovietmetis|sovietmečiu]] susikaupusį turtą, jį tiesiog nusavindami. Taip ir susidarė daugelis įmonių, kurios po [[Nepriklausomybė|Nepriklausomybės]] paskelbimo paskui daugelį metų vaizdavo komercines, o išties ten visokiais [[privatizaciniai čekiai|privatizaciniais čekiais]] spekuliavo, kaskart vis pagal tą pačią schemą pavogdami iš [[piliečiai|piliečių]] turtus ir jiems neatiduodami.


[[Vaizdas:Pavyzdys.jpg]]
Taigi schema paprasta būdavo: susikuria kažkoks tenai [[holdingas]], superka visokius čekius už baisius procentus ir stebuklų pažadus, o paskui suinvestuoja į ką nors, o tas kas nors nusiperka už tuos čekius iš kažko nieką, o tada subankrutuoja, o tas kažkas, iš ko nieką nusipirko, paaiškėja, kad jau valdo vienvaldiškai visą tą per investicinius čekius sukauptą turtą. Taip štai ir susidarė didžiosios visokių [[NT]] kompanijos, įvairios įmonės ir taip toliau, o tuo tarpu visi kiti liko su [[špyga]].
 
Tai čia aišku, kad nemažai tų įmonių ir iki šiolei veikia sėkmingai, krūvą kartų pakeitusios pavadinimus ir save visokiais būdais savo pačių savininkams pardavusios, tepalikdamos už savęs visokį [[bankrotai|bankrotų]] šleifą.
 
Čia dabar jau prisiminkime, kad ir tokią įsidėmėtiną įmonę, katra vadinosi [[Komercijos ir gamybos firmų asociacija‎]].
 
O dar čia dabar jau geriau nieko neprisiminkime, o tik pasidžiaukime, kad visgi dauguma tų [[prichvatizatoriai|prichvatizatorių]] mokėjo tiktai [[vogti]], tačiau nemokėjo tvarkytis su [[verslas|verslu]], todėl sėkmingai subankrutavo suvisai, telikdami vegetuojančiais šlamšto turėtojais ir nesugebančiais konkuruoti.
 
Taip štai per tą tokią prichvatizaciją ir sužlugo visa [[Lietuva|Lietuvos]] elektronikos pramonė, su visomis per [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]] garsiomis firmomis, kaip kad [[Vilma]], [[Sigma]], [[Elfa]] ar [[Venta]], o taipgi ir krūvom kitų įvairių gamyklų, nes kaip žinia, prichvatizatoriai buvo pripratę dirbti [[planinė ekonomika|planinėje ekonomikoje]], gi [[konkurencija]] jiems buvo pražūtis, ypačiai gaminant nuo pasaulio dešimtmečiais atsiliekančius absurdus.
 
Todėl dabar jau galim pasidžiaugti, kad apsukrūs [[vertelgos]] išstūmė beveik jau visą sovietinį nomenklatūros palikimą, todėl ir ekonomika jau galų gale turi šansų atsigaut.
 
[[Category:Reiškiniai]]
[[Category:Istorija]]

Dabartinė 21:19, 8 kovo 2013 versija

Prichvatizacija oficialiai vis buvo vadinama kultūringu žodžiu - privatizacija. Bet visi puikiai žino, kad kokios ten dar privatizacijos, kai visokia nomenklatūra tiesiog ėmė ir išsidalino visokį sovietmečiu susikaupusį turtą, jį tiesiog nusavindami. Taip ir susidarė daugelis įmonių, kurios po Nepriklausomybės paskelbimo paskui daugelį metų vaizdavo komercines, o išties ten visokiais privatizaciniais čekiais spekuliavo, kaskart vis pagal tą pačią schemą pavogdami iš piliečių turtus ir jiems neatiduodami.

Taigi schema paprasta būdavo: susikuria kažkoks tenai holdingas, superka visokius čekius už baisius procentus ir stebuklų pažadus, o paskui suinvestuoja į ką nors, o tas kas nors nusiperka už tuos čekius iš kažko nieką, o tada subankrutuoja, o tas kažkas, iš ko nieką nusipirko, paaiškėja, kad jau valdo vienvaldiškai visą tą per investicinius čekius sukauptą turtą. Taip štai ir susidarė didžiosios visokių NT kompanijos, įvairios įmonės ir taip toliau, o tuo tarpu visi kiti liko su špyga.

Tai čia aišku, kad nemažai tų įmonių ir iki šiolei veikia sėkmingai, krūvą kartų pakeitusios pavadinimus ir save visokiais būdais savo pačių savininkams pardavusios, tepalikdamos už savęs visokį bankrotų šleifą.

Čia dabar jau prisiminkime, kad ir tokią įsidėmėtiną įmonę, katra vadinosi Komercijos ir gamybos firmų asociacija‎.

O dar čia dabar jau geriau nieko neprisiminkime, o tik pasidžiaukime, kad visgi dauguma tų prichvatizatorių mokėjo tiktai vogti, tačiau nemokėjo tvarkytis su verslu, todėl sėkmingai subankrutavo suvisai, telikdami vegetuojančiais šlamšto turėtojais ir nesugebančiais konkuruoti.

Taip štai per tą tokią prichvatizaciją ir sužlugo visa Lietuvos elektronikos pramonė, su visomis per Sovietų Sąjungą garsiomis firmomis, kaip kad Vilma, Sigma, Elfa ar Venta, o taipgi ir krūvom kitų įvairių gamyklų, nes kaip žinia, prichvatizatoriai buvo pripratę dirbti planinėje ekonomikoje, gi konkurencija jiems buvo pražūtis, ypačiai gaminant nuo pasaulio dešimtmečiais atsiliekančius absurdus.

Todėl dabar jau galim pasidžiaugti, kad apsukrūs vertelgos išstūmė beveik jau visą sovietinį nomenklatūros palikimą, todėl ir ekonomika jau galų gale turi šansų atsigaut.