Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Pragaro Visata

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
18:56, 15 liepos 2012 versija, sukurta Fandorina (Aptarimas | indėlis) (Naujas puslapis: '''Pragaro Visata''' arba '''Visata nr. 666''' - kaip tyčia, Multiversumo tyrėjų buvo tirta 666 numeriu, kas simbolizuoja galimai kažką. Skiriasi nuo [[St...)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search

Pragaro Visata arba Visata nr. 666 - kaip tyčia, Multiversumo tyrėjų buvo tirta 666 numeriu, kas simbolizuoja galimai kažką. Skiriasi nuo Standartinės Visatos savo istorijos posūkiu, įvykusiu apie XI-XIIIa., kai lietuvių kunigaikščiai sugebėjo susivienyti su prūsais ir jotvingiais.

Dėl susivienijimo baltų tautos įstengė atsilaikyti prieš kryžiuočių ir kalavijuočių puolimus, todėl visata pasuko pagal vadinamąjį eurobaltistinį scenarijų, analogišką Betisadui. Tačiau dėl stipresnio ir žymiai ankstyvesnio nacionalizmo šioje visatoje atsirado gerokai stabilesnė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, dar XVIII amžiuje tapusi pilnai nacionaline valstybe, aršiai kovojusia su Lenkija, Rusija, Švedija ir Vokietija. Daugumos kitų valstybių vystymasis, kas būdinga Multiversumui, vyko įprastu būdu.

LDK vystymasis čia patyrė kelis etapus - pirmiausiai, apie XIII-XVIaa. sudarė didelę imperiją, užimančią didesnę dalį Vidurio-Rytų Europos, apie pusantro šimtmečio žemės siekė nuo Juodosios iki Baltijos jūrų. Vėlesniame etape, prasidėjus aršiems karams su Austrija, Rusija, vėliau - ir Osmanų imperija, o paskui - ir su Napoleono Prancūzija, lietuvių imperijos galia buvo palaužta. Tačiau valstybingumas išliko, o daugelyje miestų buvusios lietuvių bajorų ir prekeivių benduormenės sudarė pagrindą dar XVa. pradėjusiam rastis lupikavimo, prekybos ir bankininkystės tinklui. Dėl tokio tinklo lietuviai vienu metu aršiai kovojo su žydais, tačiau jau XVII amžiuje Didžiojo Kunigaikščio Tautkardo įsaku teisės buvo padalintos, LDK leidžiant žydams verstis lupikavimu ir bankininkyste, jei tokių paslaugų teikimui vadovauja lietuviai, o užsienio bankininkystę pripažįstant, jei užsienyje lietuviai turi bent trečdalį indėlio versle.

Apie XXa. pradžią, po kelių sekinančių karų, LDK galia buvo jau palaužta, valstybė tapo viena iš antraeilių Europos šalių, teturėjo apie 17 milijonų gyventojų, dar apie 10 milijonų lietuvių gyveno kitose pasaulio valstybėse, kur valdė didelį kiekį bankininkystės ir finansinių įstaigų. Vilnius tuo metu buvo tapęs vienu iš svarbiausių Europos finansinių centrų. Po kelių mažareikšmių XIXa. pabaigos - XXa. pradžios konfliktų Lietuvos valstybingumui buvo iškelti apribojimai, pagal kuriuos buvo nustatyti maži leidžiami kariuomenės kiekiai - viso ne daugiau 300 tūkstančių žmonių visai šaliai. Tomis pat sutartimis buvo apribotos galimybės Lietuvai sudarinėti tarptautines sutartis.

Nepaisant bandyto išlaikyti neutraliteto, Lietuva 1940 metais įsivėlė į Pasaulinį karą. Kaizerinė Vokietijos-Austrijos sąjunga, paremta Rusijos grasinimais Lietuvai, staigiu puolimu okupavo Lietuvą. Tuo pat metu Vokietijos-Austrijos sąjunga (paprasčiau - tiesiog Kaizerinė Vokietija) staigiai puolė ir užėmė Lenkiją, Prancūziją ir Švediją, šias šalis okupuodama ir prijungdama kaip kolonijines, turinčias marionetines vyriausybes. Kitos Vidurio Europos šalys pilnai prisijungė prie Austrijos imperijos, vadovaujamos to paties Kaizerio Vilhelmo. Prie sąjungos prisijungė ir Osmanų Imperija, kurios imperatorius, vis didėjant Britanijos ir Rusijos grėsmei, paskelbė ištikimybę ir vasalystę Kaizeriui Vilhelmui.

Jau 1941 buvo pradėtas vykdyti masinis lietuvių ir žydų genocidas Lietuvos ir kitų okupuotų bei prie Kaizerinės Vokietijos prisijungusių valstybių teritorijose. Per maždaug 3 metų laikotarpį Lietuvoje iš 17,2 milijono gyventojų buvo sunaikinta 16,9 milijono. Iš jų - 14,6 milijono lietuvių ir 1,9 milijono žydų. Genocidas masiškai vykdytas ir kitose šalyse, kur mirties stovyklose buvo sunaikinta 7,2 milijono lietuvių ir 2,7 milijono žydų. Gyventojų naikinimui buvo pastatyti specialūs mirties fabrikai, kur žmonės buvo naikinami anglies monoksidu, o lavonai perdirbami į pašarus kiaulėms. Naikinami buvo visi be išimties.

Naikinant lietuvius, žydus ir kelias kitas tautas, buvo dangstomasi propagandinėmis rasinėmis teorijomis, pagal kurias žydai buvo vadinami pusžmogiais ir nevisžmogiais, kurie tik tolimai susiję su tikrais žmonėmis (germanais), o lietuviai buvo vadinami nežmogais, kurie neturi žmogiškų genų ir tik vaizduoja žmones savo panašumais.

Po masinio lietuvių, žydų, čigonų, latvių, serbų ir kelių kitų tautų naikinimo ir valstybių persiformavimo susidarė III Reichas, apjungęs į vieną vienetą buvusias Vokietijos, Austrijos, Aukštutinės Italijos, Čekijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemes ir turintis vieningą vokiečių naciją (viso apie 140 milijonų gyventojų). Po 17 metų vokiečių imperija pradėjo naują plėtimosi etapą, puldama Rusiją. Iš kitos pusės puolimą pradėjo Japonijos Imperija, tuo metu jau okupavusi Kinijos Imperijos žemes ir maždaug 15 metų vykdžiusi masines gyventojų žudynes (nužudyta ir perdirbta į kiaulių pašarą apie 150 milijonų žmonių), dar apie 200 milijonų buvo sunaikinta, vykdant nuoseklų teritorijų valymą, iš lėktuvų purškiant cheminį ginklą.

Po neilgo ir triuškinančiai greito karo Rusijos valstybė, tuo metu vadovauta komunisto Sato Gandžiašvili, žlugo. Vokietija pradėjo masinį rusų gyventojų naikinimą mirties fabrikuose, analogiškuose tiems, kuriuose buvo žudomi žydai ir lietuviai. Per 9 metus buvo sunaikinta apie 90 milijonų žmonių (daugiau, nei pusė mirties fabrikuose, kiti - valant teritorijas cheminiu ginklu), iš likusiųjų gyvųjų didžioji dalis prievartiniu būdu deportuota į Sibirą.

Kadangi susidaranti Japonijos-Vokietijos sąjunga ėmė kelti kraštutinai didelę grėsmę Britanijai, įskaitant ir didžiausią jos kolonijų grupę - JAV, karas išsiplėtė. Tuo metu pirmąsias atomines bombas sukūrusi Vokietija susprogdino pirmą atominę bombą Londone. Bomba buvo atgabenta, naudojant specialią torpedą ir sprogo mažame gylyje po vandeniu, Londono uostamiesčio prieigose. Didžioji Britanija momentaliai prarado iki tol turėtą dominuojančią padėtį pasaulyje, o greitai išsiplėtęs jūrų karas, kur dominavo povandeniniai laivai, parodė, kad Britanijos Imperija yra nepajėgi duoti tinkamą atkirtį. Nepaisant to, didžiausia britų kolonijų grupė - JAV, užimanti visą Šiaurės Amerikos žemyną, pradėjo asimetrinį kontrpuolimą. Po to, kai povandeninių laivų nugabentos atominės bombos buvo susprogdintos 5 didžiausiuose Japonijos uostuose, o dar 2 kitos - Vladivostoke ir Charbine, Japonijos Imperija prarado galias. Vėliau sekęs JAV įsiveržimas į Japonijos salas, Kiniją ir Rytų Sibirą, o taip pat - Indijos įsiveržimas į Iraną, Iraką ir Osmanų Imperiją.

Vokietijos atsakas buvo atitinkamas - susprogdintos atominės bombos Niu Jorke ir Glazge, pakartotinis (antras) Londono atominis sprogdinimas, tapęs pirmuoju pasaulyje atominiu bombardavimu iš oro. Kilęs atominis sprogimas nusinešė 2,7 milijono žmonių gyvybių. Didžioji Britanija kapituliavo, tačiau Britanijos Sąjunga, susidariusi iš svarbiausių kolonijų, išliko kare ir sugebėjo povandeniniu laivu nugabenti atominę bombą į Hamburgą, taip sunaikindama svarbiausią Vokietijos uostą. Visose Britanijos Sąjungos šalyse pradėtas masinis vokiečių, švedų, prancūzų ir kitų "vokiškų" tautybių žmonių suimdinėjimas ir naikinimas. Tuo pat metu analogiškus veiksmus "britiškų" tautybių atžvilgiu pradėjo Vokietijos Sąjunga.

Karo metu nuo povandeninio gabenimo branduolinių bombų buvo pereita prie bombų gabenimo lėktuvais, o vėliau - ir raketomis. Prieš civilius masiškai naudoti cheminiai ginklai. Apie 1960 metus karas tapo visiškai chronišku, visos kariavusios valstybės reguliariai apsikeitinėjo vis intensyvesniais branduoliniais smūgiais. Po visuotinės mobilizacijos Indijoje, Britų Sąjunga užėmė Osmanų Imperijos teritorijas, surengdama masinį genocidą. Vokietija į tai atsakė, panaudodama Indijoje, Irane ir Turkijoje bakteriologinį ginklą. Staigiai prasidėjus masinėms epidemijoms, analogiškas priemones prieš Vokietiją ėmė naudoti ir Britų Sąjunga. Per kelerius kitus metus gyventojų skaičius pasaulyje krito drastiškai, karas perėjo į visiškai mobilias formas, kur dalyvaudavo nuo kelių iki keliolikos desantinių laivų, vykdančių išsilaipinimus už tūkstančių kilometrų nuo jų bazių. Dėl reguliarių branduolinių sprogdinimų radijo ryšio priemonės tapo neveiksniomis, todėl ėmė susidarinėti mažos savarankiškos karinės grupės, vykdančios veiksmus savo nuožiūra.