Negriukai

Kažkokios negriukų dėžutės viršelis iš senovinių laikų, kur vaizduojami du tokie negriukai, kaip tik tokie visiškai klasikiniai ir labai skanūs.

Negriukai - tai tokie kaip ir saldainiai ar pyragaičiai, kurių esmė - plonyčio šokolado apvalkalu padengtas didelis kalnas plaktos grietinėlės ar kokio kito panašaus saldaus putėsio. Saldumuynas buvo išrastas kažkur Danijoje dar XIXa., o paskui greitai išplito ir į aplinkines šalis, kaip kad Vokietiją, o dar paskui - paplito ir po visą pasaulį.

Originalus negriukų pavadinimas yra iš danų kalbos - negerbolle ("bandelė-negras"), negerkys ("negro bučinys") ar tiesiog neger ("negras"). Kitose kalbose, pirmiausiai vokiečių kalboje pavadinimai irgi gavosi analogiški, susiję su negrais - kaip vokiškas negerkuss ("negro bučinys"). Kadangi savaime negrai saldumynų gamintojams gal nelabai patikdavo, tai dažniausiai jie pervadindavo negriukus į "negrų bučinius" - pvz., Olandijoje tai buvo negerzoenen, Suomijoje - neekerinsuukot. Tiesa, originaliau vadino Flandrijos (olandų Belgijos) gamintojai - negerinnentetten, kas literaliai reiškė "negrių papai". Kiek gražiau vadinosi prancūzų kalboje - tête de nègre, kas reiškė "negrų galvos". Keisčiausiai vadinosi Austrijoje - schwedenbombe, kas reiškė "švediškas bombas".

Dažniau įvairuose šalyse vartojamas būdavo tiesiog sutrumpintas pavadinimas - negroni, nes niekas normaliai nesakys gi "negro bučinys", pvz., "duokite man dėžutę negro bučinių". Sakydavo "duokite man dėžutę negriukų", tai taip ir gavosi ilgainiui tiesiog negriukai.

Tiesa, kadangi Wikipedia kūrėjams nuo politkorekcijos trumpina galvose vidiniai kontaktai ir prasideda smegenų spazmai, tai jie negriukus pervadino į "Chocolate-coated marshmallow treats", kas maždaug reikštų "šokoladu apdengti zefyriniai saldumynai".

Tikro klasikinio negriuko esmė - apvalainas labai smarkiai, tirštai suplaktos grietinėlės kauburys, uždėtas ant apvalaus vafliuko, aplietas šokoladu ir dėl grožio apibarstytas kokiais nors pagražinimais, pvz., spalvotais cukraus grūdeliais.

Saldumynas labai greitai išpopuliarėjo ir išplito, nes turėjo puikią savybę - dėl didžiulio oro kiekio viduje užimdavo daug vietos ir pirkėjams ar valgytojams atrodydavo, kad jie gavo labai daug, nors išties gaudavo mažai. Taigi, pardavinėti negriukus gaudavosi labai pigiai, tuo tarpu pelnas visvien būdavo didžiulis.

Saldumynų gamintojai negriukų receptą vėliau dar gerokai atpigino, vietoje grietinėlės pradėję naudoti kiaušinio baltymo pagrindu padarytą saldų plaktą kremą, kuris būdavo gerokai stabilesnis ir kartu pigesnis.

Vėlesniais laikais šitas saldumynas pagarsėjo būtent dėl tos politkorekcijos - visi gamintojai ėmė šalinti žodį "negras" ir keisti jį kuo papuola, taip atsirado "šokoladiniai bučiniai", "kreminiai bučiniai", "Firmos Tokios ir Anokios bučiniai", tiesiog "bučiniai" ir taip toliau. Tačiau neapsigaukite - kaip buvo tai negriukai, taip ir liko.