Naujoji Lietuva

Naujoji Lietuva, NL - neformalus ir stichiškas judėjimas, spontaniškai kilęs Internetuose, kaip atsakas į valstybininkų veiksmus.

Naujosios Lietuvos simbolis - stilizuotas Vytis, kardinaliai kontrastuoja su pseudoistoriniu Lietuvos herbu

NL lietuviais ir tikraisiais Lietuvos piliečiais laiko visus, kas turi Lietuvą, kaip idėją, savo širdyje. Savo esme NL yra labai artimas XIX-XX amžių žydų valstybingumo koncepcijoms, teigiančioms, kad valstybė turi būti paremta realiu bendruomenės ir jos narių interesu, tuo tarpu teritoriniai, mokestiniai, biurokratiniai ir pan. kriterijai - tik antraeiliai, skirti tam interesui palaikyti, įgyvendinti. Ideologija vadovaujasi šūkiu "Lietuva - tai mes". Nepatvirtintais duomenimis remiantis, egzistuoja ir dokumentas, analogiškas "Siono išminčių protokolams", tačiau skirtas Naująjai Lietuvai.

Lietuva - tai mes

Pagrindiniai teiginiai, atstovaujami NL:

• Lietuva - tai žmonės, bet ne teritorija, ne įstatymai, ne dokumentai, ne partija ir ne valdžia.
• Tikrosios Lietuvos pilietis - tai tas, kas laiko save lietuviu, nesvarbu, kur jis begyventų ar kokia jo kilmė.
• Aš pats sau valstybė: jei įstatymai prieštarauja mano moralei, dėjau ant įstatymų.
• Lietuvis visur parems lietuvį. Tas, kuris nepadeda saviems, nevertas būti lietuviu.
• Lietuva yra visame pasaulyje, visur, kur mes ją atsinešame savo širdyse. Tikrąją pilietybę apsprendžia žmogaus asmeninis pasirinkimas, o ne valdžia.
• Jokia priesaika jokiai valdžiai ar valstybei negalioja, jei ji prieštarauja Lietuvos idėjai.
• Lietuvybė - tai sava kalba, sava istorija, savi papročiai, savi žmonės.
• Nėra ir negali būti jokios partijos, kuri atstovautų NL idėjas: NL - tai mes visi, o ne kažkokia politinė organizacija.
• Gali būti bet kokioje partijoje, bet kokioje šalyje, būti bet kuo - ir būti Tikrosios Lietuvos piliečiu.

Judėjimo kilmė

Judėjimo ideologai nežinomi. Kartais NL siejamas su Stoma, neretai - su patriotų sąjūdžiu (skinais). Jaučiama tam tikra paradoksali NK-95 įtaka ir netgi LDK idėjų palikimas (lietuvis - ne tas, kas kalba lietuviškai, o tas, kas save laiko LDK piliečiu). Istoriškai NL pagrindą sudarytų Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, naujųjų laikų emigrantai, geografinėje Lietuvoje tebegyvenantys lietuviai, esantys opozicijoje valdžiai. Pirmomis judėjimo apraiškomis neretai įvardinamas Sąjūdis bei Lietuvos kova už nepriklausomybės paskelbimą 1990-1991, kai Lietuvos idėją gynė žmonės, neretai neturintys formalių sąsajų su lietuviškumu ar negavę galimybės tapti Lietuvos piliečiais vėliau (įskaitant užsienio lietuvius, Lietuvą parėmusius užsienio šalių (Rusijos, Islandijos, etc.) piliečius, vietinius kitų tautybių žmones ir t.t.).

Atsiradimo priežastys

Tautinė Lietuvos vėliava - istoriškai pagrįstas variantas (tiesa, pastebėsime, kad vizualiai labiau subalansuota būtų Geltona-Raudona-Balta)

Pagrindinės priežastys - tai daugelio asmenų individualus protestas prieš neapgalvotus, žalingus, melagingus ir tiesiog absurdiškus ekonominių beraščių veiksmus, pvz.:

• Sužlugdytas švietimas (mokyklų klasių stambinimas iki neįmanomo dydžio (kartais - virš 50 mokinių), pradinių mokyklų uždarymas kaimuose, aukštųjų mokyklų atsilikimas nuo pasaulio dešimtmečiais, mokslo profiliavimas dar viduriniojo mokslo stadijoje vietoje plataus profilio lengvai persiorientuojančiu specialistų rengimo, etc.)
• Absurdiškas pilietybės apribojimas (įskaitant atvejus, kai pilietybė atimama tuo pagrindu, kad užsienyje gimusiam vaikui suteikta tos šalies pilietybė ir automatiškai suteikta pilietybė vaiko tėvams. Kartais prieinama iki absurdo, kai pilietybę praranda netgi Lietuvos ambasadų darbuotojai)
• Visiškas savo piliečių teisių užsienyje ignoravimas (plg. su Rinau byla ar anekdotiškais atvejais, kai užsienyje dirbę piliečiai būdavo dvigubai apmokestinami - iki tokio lygio, kad Lietuvoje jiems būdavo paskaičiuojami mokesčiai, didesni, nei jų uždarbis)
• Absurdiška valdžios ekonominė politika, kai smulkaus verslo apmokestinimas bei biurokratiniai barjerai daro verslą neįmanomu (neretai teigiama, kad tai tikslingas žlugdymas, užsakytas stambių korporacijų, pvz., Wallenbergų, Folksamų šeimų ir pan.).
• Absurdiška socialinė politika, kai Sodros lėšos perpus sunaudojamos pačios Sodros išlaikymui, apribojamos žmonių teisės į gydymą, socialinėje paramoje vadovaujamasi veidmainiška klerikalkonservatorių pseudomorale.
• Spaudos laisvės apribojimai Lietuvoje: įstatymų pakeitimai, atėmę galimybę visuomenės informavimą vykdyti daugumai piliečių (leidžiama tik UAB ir žurnalistų sąjungos nariams), valstybės institucijos neprivalo reaguoti į faktus, praneštus žiniasklaidoje (t.y., bylos nekeliamos net žurnalistams įrodžius nusikaltimo faktą), saugumo vykdoma žiniasklaidos kontrolė ("Laisvo Laikraščio" atvejis)
• Daugybė su valdžia susijusių skandalų, visiškai diskreditavusių daugumą politikų bei valdžios institucijų.
• Respublikinėje žiniasklaidoje nuolat atvirai propaguojama nesantaika ir visuomenės skaldymas liejant pamazgas bei pykti, dažnai ant tikram lietuviui brangių simbolių. Dažnai kyla įtarimas, kad tai daroma tendencingai, nuoseklai ir kryptingai.
• Piktybiškai brukamos Europos intergracijos ES, tarptautinių organizacijų narystės idėjos aklai pasirašinėjamos stojimo sutartis mažai galvojant apie tu veiksmų pasekmes.
• Bandymai atsisakyti vykdyti savarankišką ekonominę politiką, naikinti jos priemones (piniginiai vienetai, fiksuotas valiutų kursas)

Citatos apie Naująją Lietuvą

• Lietuva - tai aš, mano šeima, mano draugai, bet ne tie, kas sėdi valdžioje (nežinomas blogeris)
• Dėjau ant valdžios. Jie - ne Lietuva (susivokęs delfio komentatorius)
• Geriau jau atiduosiu pinigus bomžams, nei šitiems šunsnukiams (verslininkas apie valdžią)
• Kas padarys mums gera, jei ne mes patys? (anoniminė delfio komentatorė)