Naudotojas:AŠ

Nesveiki, čia aš. O ten ne aš.

Pipedija man nepatinka – greta šmaikštumo, suprantamo suaugusiems, ji turi potencialą propraguoti chamiškumą ir silpnesnių išnaudojimą, ypač paauglių tarpe. Kuris iš mūsų bus tas senelis, kuriam vaikai pakiš koją, atims piniginę su paskutiniais pinigais ir padegs drabužius. Kurio iš mūsų dukrą išprievartaus pašalinis nevykėlis, nes ji tik boba. Nes nepagarba kitam jau beveik tapusi elgesio norma. Nebūkite durni, neplatinkite š.

Pipedija niekam nepatinka. Ko gero, nerastum žmogaus, kuriam ji patiktų. Tai kognityvinio disonanso puslapis. Visiškas feilas.

Man patinka Pipedija...

O jei rimčiau - tiesioginis moralizavimas ar nekalbėjimas apie problematiškus dalykus niekad nepaveikia. Norint, kad pacukėlis, kuris kažką gal išprievartaus ar užpuls žmogų, pažvelgtų į save kitaip, jam reikia sukelti kognityvinį disonansą. O ar galim jį sukelti kaip nors kitaip, kaip tik kalbėdami jam suprantama kalba ir perimdami jo požiūrį tam, kad sukeldami mastymo sinchroną, paskui galėtume sukelti lūžį kad ir per paprastą disinchronizaciją ar reductio ad absurdum?

Tai daugiau nuomonė, nei moralizavimas; kad didelis kūrybinis potencialas galėtų būti panaudotas konstruktyviau ;); ties lempute pamąsčiau, kaip kokio užguito vaiko bendraklasiai sumanys su juo išbandyti tą eksperimentą... Nesu už informacijos maskavimą apskritai, daug straipsnių yra šaunūs, tačiau kai kurie faktai man asociuojasi su žibalo pilimu į ugnį. Kognityvinis disonansas slidus dalykas – jei žmogus mano, kad tai ką daro, yra tai, kaip reikia daryti, nei pagyrimas nei papeikimas jo veiksmui, nesukels jam disonanso, nei nebus jam poreikio pažvelgti į save iš šalies (kaip kad ir jūs laikote, kad čia viskas kaip ir turi būti :)). Suaugęs/patyręs žmogus atsirinks tiesą nuo fantazijų, tačiau kuo jaunesnis/mažiau patyręs, tuo paprastai smalsesnis ir mažiau kvestionuojantis faktų tikrumą. Ir dar straipsniai apie asmenis, maža kas ką žino, kam kas skauda. Bet autorių tai neatbaido nuo dar druskos pabarstymo ant žaizdų. Iš tokių štai 'disonansų' viešai išsityčiojimų paskui pas žmogų ir atsiranda asocialios nuotaikos ar (bei) veiksmai. Koks nors arachnofobikas gali išsirengti viešumoje jei jam pasirodys, kad drabužiuose įsipainiojo voras, aplinkiniai palaikys jį iškrypėliu, pipedija įamžins. Bet apskritai, ne mano reikalas :)

Kiek teko pastebėti, vaikai tiesiog neina į šitą Pipediją - per daug, atleiskite už išsireiškimą, intelektuali :-) Betgi išties tai kiekvieno reikalas - kiekvienas gali taisyti, pildyti, gerinti, privesdamas disonansą iki reikiamo lygmens. Kaip ten sako - flag vam nam v ruki :-) Svarbu tik neužmiršti, kad informacijos slėpimas ar neigimas nesukelia disonansinio efekto - turi būti atvirkščiai. Betgi po teisybei tai gėris juk nugali :-)

Turim mes čia tokią apsisaugojimo nuo mažvaikių priemonę, kuri gan efektyvi yra: Tiesiog profilaktiškai reguliariai pareiškiam, besą gėjai irba žydai. Tikrai veikia, patvirtinta experimentiniu metodu, tik tikslaus efektyvumo nežinome, reikėtų rimtesnį eksperimentą atlikti...