Majai: Skirtumas tarp puslapio versijų

17:29, 8 liepos 2011 versija

Majai - tauta (žmonės), o ne vyrbičių chebra, kaip įsivaizduoja kai kurie mažvaikiai. Jie žinojo viską apie: laiką, planetas, astronomiją, 2012 metus ir kvantinę mechaniką. Tai žinodami, visai išprotėjo, kadangi gyveno akmens amžiuje (tik šito jie nežinojo). Kada baigėsi akmenys, išdegino visas aplinkines palmes, ir nešė kudašių nežine kur. Iki šiol spėjama, jog jie išvyko į žvaigždes, o gal ir ne į žvaigždes.
Jie buvo krūti, nes spausdavo kūdikių kaukoles diržais, kad būtų panašūs į ibin Kalciokatlį (kalcis čia ne prie ko). Tas johanas Kalcioatlis buvo "bičių" Majų vadas, dievas ir buvo barzdotas, kaip koks vikingas, neleido ant aukurų skersti žmonių, o liepė skersti tik bites ir uodus (moskitus). Už tai buvo supyzdintas akmenimis, ir sukaltas, kaip koks Kristus. Tik biblija, pas Juos, Majus buvo kita, todėl tas šmikis sugebėjo pabėgti pas čičimekus (tipo pas čiukčius), prieš tai pasakęs, kad grįš su debesų valtimis (ispanų laivais su burėmis). Nesulaukęs pastiprinimo (ispanų) užpuolė Majus, kurie dar buvo likę (po kosminio įsikišimo), ir įkūrė miestą Čičen Ica. Tas miestas turėjo Šulinį, į kurį mesdavo visokius bomžus.
Karoče, kada atvyko ispanai, legenda apie šyvo Kalciokatlio sugrįžimą, pasiekė apogėjų, kad net actekų vadas Monesuma ir Jo duktė apsišiko. Jiems pasivaideno, kad grįžo tas "Kecalkoatlis" (paukšis kecalis su gražiomis plunksnomis), ir todėl Kortesas (panašus vardas/pavardė) su 200 konkistadorų kariuomene, sukalė lamerius indėnus, kurių buvo šiek tiek daugiau (1,5 milijono).

@@ 1 eilutė: / 1 eilutė: @@
-''Šis straipsnis yra apie ikikolumbinę indėnų civilizaciją. Apie jų palikuonis dabartinius majus, žiūrėkite straipsnį [[Majai (tauta)]]
+  Majai - tauta (žmonės), o ne vyrbičių chebra, kaip įsivaizduoja kai kurie mažvaikiai. Jie žinojo viską apie: laiką, planetas, astronomiją, 2012 metus ir kvantinę mechaniką. Tai žinodami, visai išprotėjo, kadangi gyveno akmens amžiuje (tik šito jie nežinojo). Kada baigėsi akmenys, išdegino visas aplinkines palmes, ir nešė kudašių nežine kur. Iki šiol spėjama, jog jie išvyko į žvaigždes, o gal ir ne į žvaigždes.
-{{Senovės Meksikos istorija}}
+ Jie buvo krūti, nes spausdavo kūdikių kaukoles diržais, kad būtų panašūs į ibin Kalciokatlį (kalcis čia ne prie ko). Tas johanas Kalcioatlis buvo "bičių" Majų vadas, dievas ir buvo barzdotas, kaip koks vikingas, neleido ant aukurų skersti žmonių, o liepė skersti tik bites ir uodus (moskitus). Už tai buvo supyzdintas akmenimis, ir sukaltas, kaip koks Kristus. Tik biblija, pas Juos, Majus buvo kita, todėl tas šmikis sugebėjo pabėgti pas čičimekus (tipo pas čiukčius), prieš tai pasakęs, kad grįš su debesų valtimis (ispanų laivais su burėmis). Nesulaukęs pastiprinimo (ispanų) užpuolė Majus, kurie dar buvo likę (po kosminio įsikišimo), ir įkūrė miestą Čičen Ica. Tas miestas turėjo Šulinį, į kurį mesdavo visokius bomžus.
-'''Majai''' – [[Centrinė Amerika|Centrinės Amerikos]] [[indėnai|indėnų]] tauta, sukūrusi '''Majų civilizaciją'''. Jie gyveno vadinamajame istoriniame-kultūriniame '''Maja regione''' ([[Meksika|Meksikos]] pietuose ([[Čiapas]], Jukatano šiaurė), [[Gvatemala|Gvatemaloje]], vakarų [[Hondūras|Hondūre]] ir šiauriniame [[Belizas|Belize]]). Jų civilizacija gyvavo maždaug nuo 1000 m. pr. m. e. iki ispanų užkariavimo.
+ Karoče, kada atvyko ispanai, legenda apie šyvo Kalciokatlio sugrįžimą, pasiekė apogėjų, kad net actekų vadas Monesuma ir Jo duktė apsišiko. Jiems pasivaideno, kad grįžo tas "Kecalkoatlis" (paukšis kecalis su gražiomis plunksnomis), ir todėl Kortesas (panašus vardas/pavardė) su 200 konkistadorų kariuomene, sukalė lamerius indėnus, kurių buvo šiek tiek daugiau (1,5 milijono).
-Prieš ispanų [[kolonizacija|kolonizaciją]] (iki XVI a.) majai turėjo vieną iš pačių pažangiausių civilizacijų Vakarų pusrutulyje. Jie vertėsi žemdirbyste, statė didelius akmeninius pastatus ir [[teokalis|piramides]], šventyklas, gamino [[auksas|aukso]] ir [[varis|vario]] dirbinius, turėjo hieroglifų raštą, kuris yra gerai ištyrinėtas ir iššifruotas. Majų kalendoriumi naudojosi ir kitos Mezoamerikos civilizacijos.
-== Geografija ==
-{{Regionasd
- | Spalva = #CD853F;
- | Tipas = Mezoamerikos regionas
- | Pavadinimas = Maja (Maya)
- | Foto = Temple-1-tikal-feb-2006.jpg
- | Šalis = [[Meksika]] ([[Jukatano pusiasalis|Jukatanas]]), [[Belizas]], [[Gvatemala]]
- | Vėliava =
- | Tauta = [[majai (tauta)|majai]]
- | Kalba =
- | Valstybės = '''Majų miestai valstybės''' (II tūkst pr. m. e. - XVII a.)
- | Miestai =
- | Žemėlapis = Mayamap.png
- | Sąrašas = [[Centroamerika]], [[Majai|Maja]], [[Įlankos Mezoamerika|Įlanka]], [[Oašaka (Mezoamerika)|Oašaka]], [[Gereras (Mezoamerika)|Gereras]], [[Centrinė Meksika|Centras]], [[Vakarų Mezoamerika|Vakarai]], [[Šiaurės Mezoamerika|Šiaurė]]
- }}
-{{main|Jukatano pusiasalis}}
-Senovinis regionas, kuriame gyveno majai, ir kur klestėjo Majų civilizacija, yra vadinamas '''Maya'''. Jis apėmė dalį dabartinės [[Meksika|Meksikos]], [[Belizas|Belizą]], [[Gvatemala|Gvatemalą]], vakarų [[Hondūras|Hondūrą]].
-Šis regionas pietuose ribojosi su [[Centroamerika]], vakaruose – su [[Įlankos Mezoamerika|Įlanka]], [[Oašaka]].
-Tai – didžiausias Mezoamerikos istorinis regionas. Dėl to jis pasižymi gamtine įvairove. Jį galima skirstyti į tris pagrindinius subregionus:
-* Pietuose yra Majų aukštumos, kurių didžiumą užima [[Čiapaso Siera Madrė]].
-* Į šiaurę nuo jų driekiasi pietinės žemumos, drėkinamos gausių upių.
-* Šiauriausiai yra šiaurinės žemumos, pasižyminčios gana permainingu klimatu. Čia yra Puuc kalvų regionas.
-== Istorija ==
-Apie 1500 m. pr. m. e. majai gyveno kaimuose ir vertėsi žemdirbyste – daugiausia augino [[kukurūzai|kukurūzus]], [[Pupos|pupas]] ir [[Moliūgas|moliūgus]].
-=== Ikiklasikinis laikotarpis ===
-[[Vaizdas:Larger Southern Maya area v3.svg|miniatiūra|250px|kairėje|Pietinė Majų teritorija]]
-Ankstyvojoje majų kultūroje galima įžvelgti [[olmekai|olmekų]] civilizacijos įtaką, kuri aprėpė visą Mezoameriką. Spėjama, kad iš olmekų majai perėmė [[Mezoamerikos kalendorius|kalendoriaus]] sistemą, kai kuriuos religinius įsitikinimus, 20-tainę sistemą, daug kalbos ypatumų, [[Mezoamerikos raštas|rašto]] ir meno pagrindus.
-Nuo maždaug IX a. pr. m. e. kultūra, stipriai įtakota olmekų, suklestėjo Majų aukštumų teritorijose. Ta kultūra vadinama Pietų Majos zona. Čia susikūrė daug klestinčių gyvenviečių, klestėjo raštas ir menas. Tačiau manoma, kad šios kultūros kūrėjai buvo ne majai, o tautos, giminingų olmekams, kurios tuo metu dar buvo apgyvendinusios šias teritorijas. Šios kultūros tiesioginė įtaka majų kultūrai yra ginčytina.
-Apie III a. pr. m. e. ėmė formuotis savarankiška majų kultūra. Majai pradėjo statyti ceremoninius pastatus ir jų kompleksus, o apie 200 metus šie kompleksai ėmė plėstis ir tapo miestais, kuriuose buvo šventyklų, piramidžių, aikščių, rūmų, dvarų, žaidimo aikštelių. Tada majai išvystė savo [[Raštas|raštą]] (hieroglifus), sudėtingą [[Majų kalendorius|kalendorių]] ir astronominę sistemą. Jie skaldė labai daug [[riedulys|akmenų]] naudodami kietesnius akmenis. Išvystė [[irigacija|irigacijos]] ir terasų sistemas. Majai gamino [[Popierius|popierių]] (daugiausia iš [[figmedis|figmedžių]]), rašė [[knyga]]s. Taip pat gerai pažinojo [[skulptūra|skulptūros]] ir raižymo meną. Architektūros paminklai ir įrašai akmenyse yra pagrindiniai majų kultūros likučiai, pasiekę mūsų laikus.
-=== Klasikinis laikotarpis ===
-[[Vaizdas:Tikalas.jpg|miniatiūra|400px|Vienas didžiausių klasikinės Majų civilizacijos miestų – [[Tikalis]]. Dešinėje pusėje – Jaguaro šventykla]]
-Majų iškilimas prasidėjo apie 250 metus; majų kultūros klasikinis laikotarpis truko iki 900 m. Civilizacijos klestėjimo laikotarpiu buvo apie 40 miestų, kuriuose gyveno 5-50 tūkst. gyventojų. Pagrindiniai to meto miestai koncentravosi pietinėse Majos žemumose (dabartinės Gvatemalos žemumose). Svarbiausi miestai: [[Tikalis]] (''Tikal''), [[Uašaktunas]] (''Uaxactún''), [[Kopanas]] (''Copán''), [[Bonampakas]] (''Bonampak''), [[Palenkė (miestas)|Palenkė]] (''Palenque''), [[Rio Bekas]] (''Río Bec''). Klestėjimo metu majų buvo apie 2 mln.
-Iš visų dabar egzistuojančių majų grupių tuo metu pagrindinė grupė buvo [[čolanai]], kurie vieninteliai išvystė [[majų raštas|rašto sistemą]] ir aukštą kultūrą. Jie tuo metu buvo apgyvendinę visas pietines Majos žemumas, o jų [[hieroglifinė majų kalba|kalba]] buvo naudojama kaip ''[[lingua franca]]'' visame Majos regione. Dabartiniai jų palikuonys yra [[čontalai]] ir [[čorti]].
-=== Poklasikinis laikotarpis ===
-Po 900 metų, klasikinė majų civilizacija ėmė sparčiai nykti, didieji miestai ir kulto centrai ištuštėjo ir apžėlė [[džiunglės|džiunglių]] augmenija. Tokio spartaus nykimo priežastys nėra aiškios; kai kurie mokslininkai mano, kad tai įvyko dėl ginkluotų konfliktų ir žemės išveikvojimo (suprastėjusios sąlygos žemdirbystei).
-Tačiau Majų kultūra persikėlė į šiaurės žemumas [[Jukatano pusiasalis|Jukatano]] pusiasalio šiaurėje. Ten ji koncentravosi ''Puuk'' aukštumose. Čia gyveno kita majų grupė, [[jukatekai]], kurie dabar sudaro didžiumą visų majų. Šioje šiaurinėje kultūroje nuo X a. reiškėsi labai stipri išorinė įtaka iš [[Centrinė Meksika|Centrinės Meksikos]], iš kur kėlėsi nauatliška tauta [[toltekai]]. Šie atsinešė plunksnuotojo dievo [[Kecalkoatlis|Kecalkoatlio]], majų vadinamo [[Kukulkanas|Kukulkanu]], kultą, daug meno naujovių. Toltekai savo sostinę įkūrė [[Čičen Ica|Čičen Icoje]] (''Chichén Itzá''), kuri iki XIII a. pradžios buvo svarbiausias majų miestas.
-Nuo XIII a. majai jukatekai atkūrė savo nepriklausomybę, ir regione įsigalėjo [[Majapanas|Majapano]] (''Mayapán'') miestas, tapęs jukatekų majų sostine. Kiti svarbūs miestai buvo [[Ušmalis]] (''Uxmal''), [[Tulumas]] ir kt.
-Nuo XIII a. susiformavo dar vienas poklasikinių majų kultūros židinys regiono pietuose, aukštikalnėse, kur gyveno smulkios majų tautelės, ir kurias neabejotinai veikė nauatliška toltekų kultūra iš šiaurės. Jos sukūrė daug smulkių valstybėlių, tarp kurių svarbiausios buvo [[Kumarkachas]] ([[kičiai]]), [[Išimče]] ir [[Čahoma]] ([[kakčikeliai]]), [[Zakuleu]] ([[mamiai]]) ir pan. Šios valstybės pačioje XV a. pabaigoje pateko į augančios [[Actekai|Actekų]] imperijos įtaką.
-=== Kolumbinis laikotarpis ===
-{{main|Jukatano užkariavimas}}
-Kai XVI a. į Ameriką įsiveržė ispanų [[konkistadorai]], dauguma majų tebuvo žemdirbiai, gyvenę kaimuose ir garbinę savo protėvius. Nepaisant to, kad Jukatanas buvo viena pirmųjų vietų, kur ispanai išsilaipino Amerikos žemyne, majų užkariavimas vyko gerokai vėliau.
-[[Kortesas|Kortesui]] užkariavus Actekų imperiją, [[Pedro de Alvarado]] 1524 m. surengė ekspediciją į Majų aukštumas, kur nukariavo aukštikalnių majų valstybėles, įkurdamas Gvatemalos guberniją. Paradoksalu, bet dauguma vietos majų vietovardžių buvo „perkrikštyti“ į nauatlių kalbą, kadangi būtent [[actekai|nauatliai]] lydėjo Alvaradą jo žygių metu.
-m. kitas [[konkistadoras]], [[Francisco de Montejo]] pradėjo ir jukatekų užkariavimą. Pirmosios ekspedicijos buvo labai nesėkmingos (1527–28 ir 1531–35), tuo tarpu trečiosios ekspedicijos metu (1540–46) Montechui Jaunesniajam pavyko paimti vieną miestą – T’ho, kurį pervardino [[Merida]] ir pavertė savo valdų sostine. Įgijęs sąjungininkus Tutal Xiu iš Mani miesto, Montechas užkariavo daugumą jukatekų.
-Majų užkariavimas labai skyrėsi nuo Actekų imperijos užkariavimo, kadangi majai buvo susiskaldę, todėl čia reikėjo atskirus miestus imti vieną po kito. Nors Jukatano užkariavimas oficialiai baigėsi XVI a. viduryje (1546 m.), iki pat XVII a. pabaigos džiunglių gilumoje egzistavo nepriklausomos majų valstybės, puoselėjusios senąją kultūrą. Paskutinės jų buvo [[Kovojus]] ir icų tautos [[Tajasalis]].
-{{Majų miestai}}
-== Pasiekimai ==
-[[Vaizdas:CopanNSouthCatherwood.jpg|miniatiūra|200px|Kopano stela, šiaurinė pusė]]
-{{main|majų raštas}}
-Iš majų kultūros daugiausia yra išlikę kulto centrai, kuriuose yra daug piramidžių, šventyklų, rūmų, pastatytų iš [[kalkakmenis|kalkakmenio]] blokų, gausiai išpuoštų ornamentika, su įrašais apie istoriją, religiją ir astronomiją. Dėl to majų civilizacija laikoma bene iškiliausia iš visų Amerikos civilizacijų, gyvavusių iki [[Kristupas Kolumbas|K. Kolumbo]]. Tačiau tikroji hieroglifų prasmė ir kronikos paaiškėjo tik praėjus keliems amžiams po to, kai ispanai aptiko įstabius majų statinius.
-=== Religija ===
-Sistemiškai majų civilizacijos tyrinėjimai prasidėjo apie [[1830]] m., o pirmieji iššifravimo atvejai pasitaikė tik [[XX amžius|XX a.]] pirmojoje pusėje. Jų dėka šiek tiek paaiškėjo majų [[religija]], kuri turėjo savo gamtos dievų panteoną (taip pat ir saulės, mėnulio, lietaus, grūdų dievus). Dvasininkų luomas buvo atsakingas už sudėtingus religinius ritualus ir ceremonijas.
-=== Matematika ir astronomija ===
-Greta religijos, labai gerai buvo išvystyta [[matematika]] ir [[astronomija]]. Vienas iš pačių pažangiausių matematikos pasiekimų buvo [[0 (skaičius)|nulio]] sąvoka. Astronomijoje buvo naudojamasi sudėtingu kalendoriumi, kuris rėmėsi saulės metais (18 mėnesių po 20 dienų ir papildomas 5 dienų laikotarpis), buvo šventieji metai (13 ciklų po 20 dienų) ir daug kitų ciklų, pradėtų skaičiuoti nuo 3114 m. pr. m. e. Majų astronomai turėjo tikslias [[Mėnulis|Mėnulio]] ir [[Venera (planeta)|Veneros]] pozicijų lenteles ir mokėjo numatyti [[Saulės užtemimas|Saulės užtemimus]].
-== Visuomenė ==
-Remdamiesi šiomis žiniomis apie majus, XX a. viduryje mokslininkai klaidingai manė, kad majų visuomenę sudarė taikingi dvasininkai-astronomai ir paklusnūs valstiečiai. Manyta, kad majai buvo giliai pasišventę religiniams dalykams, priešingai nei karingos indėnų tautos vidurio Meksikoje. Tačiau tolesni iššifravimo darbai parodė, kad valdovų dinastijos kariavo tarpusavyje, ėmė aukštuomenę į nelaisvę. Belaisvius jie kankindavo, luošindavo ir aukodavo savo dievams. Iš tikrųjų, kankinimai ir [[žmonių aukojimas|žmonių aukojimai]] buvo neatskiriama majų religinių ritualų dalis; buvo tikima, kad šitokios aukos užtikrina derlingumą, [[vaisingumas|vaisingumą]], parodo paklusnumą dievams ir juos nuramina; jeigu neaukojama, dievai siunčia žmonėms nelaimes ir chaosą. Žmogaus [[kraujas]] esąs būtinas santykius su dievais užmegzti, todėl majų vadai, kaip tarpininkai tarp žmonių ir dievų, praktikavo kraujo aukas ir net savęs kankinimą.
-{{Commonscat|Maya}}
-{{Senovės civilizacijos}}
-{{SavStr}}
-[[Kategorija:Majai| ]]
-{{Link FA|ar}}
-{{Link FA|es}}
-{{Link FA|mk}}
-{{Link FA|pt}}
-{{Link FA|tr}}
-{{Link GA|eo}}
-{{Link GA|uk}}
-{{Link GA|zh-classical}}
-[[ar:مايا]]
-[[ast:Cultura maya]]
-[[az:Mayya sivilizasiyası]]
-[[bat-smg:Majē]]
-[[be:Цывілізацыя мая]]
-[[bn:মায়া সভ্যতা]]
-[[bo:གནའ་རབས་མ་ཡ།]]
-[[ca:Civilització maia]]
-[[cs:Mayská civilizace]]
-[[da:Maya]]
-[[de:Maya]]
-[[el:Μάγια]]
-[[en:Maya civilization]]
-[[eo:Majaoj]]
-[[es:Cultura maya]]
-[[eu:Maia]]
-[[fa:قوم مایا]]
-[[fi:Mayojen korkeakulttuuri]]
-[[fr:Civilisation maya]]
-[[gl:Civilización maia]]
-[[he:מאיה]]
-[[hi:माया सभ्यता]]
-[[hu:Maja civilizáció]]
-[[ia:Cultura Maya]]
-[[id:Peradaban Maya]]
-[[is:Mayar]]
-[[it:Maya]]
-[[ja:マヤ文明]]
-[[ka:მაიას ცივილიზაცია]]
-[[kk:Майялар]]
-[[kn:ಮಾಯಾ ನಾಗರಿಕತೆ]]
-[[ko:마야 문명]]
-[[la:Humanus cultus Maiensis]]
-[[lv:Maiju civilizācija]]
-[[mk:Мајанска цивилизација]]
-[[ml:മായൻ സംസ്കാരം]]
-[[mn:Майя]]
-[[ms:Kaum Maya]]
-[[mt:Maja]]
-[[mwl:Cebelizaçon maia]]
-[[my:မာယာ ယဉ်ကျေးမှု လူ့အဖွဲ့အစည်း]]
-[[mzn:مایا]]
-[[nds:Maya (Indianers)]]
-[[new:माया लहना]]
-[[nl:Mayacultuur]]
-[[no:Mayaer]]
-[[pl:Cywilizacja Majów]]
-[[pt:Maias]]
-[[qu:Maya hawaykawsay]]
-[[ro:Maiași]]
-[[ru:Майя (цивилизация)]]
-[[simple:Maya civilization]]
-[[sk:Mayská civilizácia]]
-[[sl:Maji]]
-[[sq:Civilizimi i Majëve]]
-[[sr:Цивилизација Маја]]
-[[sv:Mayakulturen]]
-[[ta:மாயா நாகரிகம்]]
-[[te:మయ నాగరికత]]
-[[th:อารยธรรมมายา]]
-[[tl:Kabihasnang Maya]]
-[[tr:Maya uygarlığı]]
-[[tt:Майя (цивилизация)]]
-[[uk:Майя (цивілізація)]]
-[[vi:Văn minh Maya]]
-[[war:Sibilisasyon Maya]]
-[[zh:瑪雅文明]]
-[[zh-classical:馬雅]]

Majai: Skirtumas tarp puslapio versijų

17:29, 8 liepos 2011 versija

Naršymo meniu

Paieška