Lomografija

Tai vat šitas baisus plastmasės gabalas - tai įžymusis Lomo fotikas, katruo ištisa fotomenininkų srovė fotografuoja...

Lomografija - tai tokis fotografavimas juostiniais Lomo firmos fotoaparatais, šiaip jau labai šūdinais išties, prastesniais už blogiausias muilines.

Tai čia istorija ištisa yra tos lomografijos - kartą rusų Lomo fabrikas sugalvojo gamint fotikus plačiai rinkai, tai ėmė ir nuklonavo kažkokį šūdiniausią fotokameros modelį vakarietišką, nes mat pats šūdiniausias iš visų sovietinių fotikų - Smena - pernelyg sudėtingas pasirodė besąs. Tik kaip sakant, beklonuodami pigiausią fufelį, dar patobulint jį nutarė, tai padarė kuo pigiau ir iš plastmasės viską, tai gavosi išvis pigus šūdas. Na o bet tačiau, kadangi pagal planą buvo numatyta gamint, tai visvien ėmė gamint, tik pardavinėt kur papuola. Ir aišku, niekas tų fotikų šūdinų nepirko. Kol kažkokie fotopsichotikai užsienyje ėmė ir atrado, kad šitas fotikas visai kitaip fotkina...

Tai vat tokia istorija, o kokie navarotai - taigi objektyvas šūdinas, mažo šviesingumo labai, nes labai jau maža diafragma, bet užtat nieko fokusuot nereikia - į ką betaikytum, vis kažkas gaunasi ir suprast kas pavaizduota visad galima. Tai kad gautųsi bent kiek šviesos daugiau, objektyvas plačiakampis labai, vos ne fisheye, iškraipo vaizdą klaikiausiai, o dar chromatinės aberacijos visokios nežmoniškos... Ir aišku išlaikymai baisūs...

Tai kaip sakant, dėl tų visų trūkumų, gaunasi labai keistos nuotraukos, neprognozuojamos tiesiog. O ir fotkinimas įdomus - netikėčiausioj situacijoj mažiuką Lomo fotiką iš kišenės išsitrauki ir nesitaikydamas fotkini - tai kadrus kartais gerus pagaut pavyksta. Tik vat aišku tokia vat bėda, kad toks fotkinimas įmanomas tik su juostiniais fotoaparatais, nes skaitmeniniams sensorių matricos jautrumo neužtenka, kad tokius šposus su tokiom mažom diafragmom daryt... Tai net ne bėda, o esminis pliusas...