Lobotomija

Lobotomija

Terminas naudojamas funkcinės neurochirurgijos metu atliekamos procedūros įvardijimui. Šios procedūros metu bendrosios nejautros metu, skalpeliu perpjaunamos smegenys (ar jų jungtis).

Svarbu tinkamai atrinkti pacientus, kuriems ši procedūra taikoma (pacientų selekcija).

Dažniausiai paciento IQ < 70. Jis atlieka nevalingus judesius, kartoja pasakytus keiksmažodžius (echolalija), kartoja atliktus veiksmus - pvz. daužo kumščiu žmones (echopraksija). Norint atskirti tokio dibilo galvojantį pusrutulį nuo negalvojančio (dibiliškojo) ir atliekama lobotomija.

Tai gyvybę (kitų žmonių) gelbstinti operacija.

Dar svarbu tai, kad dažniausiai pacientai nenori, kad jiems būtų taikomas šis gydymo (ir kartu biopsichosocialinės integracijos į šiuolaikinę visuomenę) modelis. Jie protestuoja, nešioja kelnes su "paloskėm", batukus su "adiads" ženkliuku, vairuoja "valinančius" automobilius ir visaip kaip stengiasi visuomenės dėmesį patraukti į jų atliekamus valingus, tikslingus veiksmus.

Procedūros atlikimas: Nuskutami plaukai, oda dezinfekuojama (iki 5 min). Padaromas lanko formos pjūvis. Nupreparuojami minkštieji galvos skliauto audiniai. Neurochirurginiu kaltu ir pjūklu atveriama galvos ertmė, perkerpamas kietasis dangalas. Po to - smegenys perpjaunamos nepažeidžiant praeinančių galvinių nervų, magistralinių kraujagyslių. Susiuvami smegenų dangalai. Paliekamas drenas.

Prognozė: bloga.