Lietuvių kalbos abėcėlė (raidynas)

Lietuvių kalbos abėcėlė, arba raidynas, yra analogų pasaulyje neturintis, neprilygstamas didžiojo mokslininko Jono Jablonskio šedevras. Raidyną sudaro trisdešimt dvi raidės, tai yra trisdešimt dvi didžios ir trisdešimt dvi mažos. Tarp jų galime rasti, jei neklaidingai suskaitėme, dvylika balsinių ir dvidešimt priebalsinių raidžių.

Abėcėlę, kaipogi ir mūs gimtąją kalbą, privalu gerbti ir puoselėti, atskirai, po raidelę, ir kartu, po žodį, po sakinį, po tinklapį. Kaip savo kukliose giesmėse rašė didieji mūsų tautos dainiai Suopis ir Rambynas Ramonai:

Suteikime žodžiui sparnus

Drąsos ištrūkti iš lūpų

Taip ir raidelėms turėtume suteikti sparnus, suteikti drąsos ištrūkti iš po pirštų priespaudos klaviatūroje, susilieti į žodžius ir išvirsti į nuostabiausius tautosakos perlus. O dabar, pabaigai, išguldykime mūsų tautiškojo raidyno simbolius po vieną, atsakingai ir rimtai.

Raidė	Raidės vardas
A a	a
Ą ą	a nosinė
B b	bė
C c	cė
Č č	čė
D d	dė
E e	e
Ę ę	e nosinė
Ė ė	ė
F f	ef
G g	gie
H h	haš
I i	i
Į į	i nosinė
Y y	i ilgoji
J j	jot
K k	ka
L l	el
M m	em
N n	en
O o	o
P p	pė
Q q	kjū
R r	er
S s	es
Š š	tiesiog š
T t	tė
U u	u
Ų ų	u nosinė
Ū ū	u ilgoji
V v	vė
W w	dabl jū
X x	iks
Z z	zė
Ž ž	žė

Visokie šaltiniai beigi nuorodos

Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.