Komodo drakonas

Komodo drakonas, dar vadinamas kaip Komodo varanas ar Komodo monitorius - didžiausias iš žinomų vis dar gyvenančių sausumos roplių, o taip pat didžiausias žinomas planetos driežas. Tai gana nauja žmonijai žinomų driežų rūšis, aptikta vos 1910 metais.

Komodo varanai gyvena kai kuriose Indonezijos salose, konkrečiai - Komodo, Rinca, Flores ir Gili Motang. Kadangi Komodo drakonai kelia pavojų vietiniams gyventojams, įskaitant ir žmones, tai po truputį, gana aktyviai, bet paslapčia yra naikinami. Kadangi Komodo varanai paskelbti labai nykstančia reta rūšimi (pasaulyje tėra keli tūkstančiai jų), o be to pritraukia daug turistų, valdžia šiuos varanus saugo, tačiau vietiniai gyventojai, pasitaikius galimybei, visgi juos nudobia, kad nekenktų.

Pagrindinis Komodo drakonų maistas - įvairūs žinduoliai, daugiausiai Timoro elniai, gyvenantys tose pat salose. Dalį maisto taip pat sudaro laukinės kiaulės ar kiti gyvūnai, taip pat ir atsitiktinė dvėseliena.

Per paskutinius keliasdešimt metų yra užfiksuota netoli 30 atvejų, kai Komodo drakonai užpuolė žmones, iš jų 5 atvejai baigėsi mirtimi. Taigi, savo letalumu šie lyg ir nelabai greitų driežų užpuolimai kelis kartus pavojingesni, nei, pvz., leopardų ar kitų pavojingų padarų užpuolimai.

Komodo drakonai pasižymi iki šiol gan ribotai ištirtu nuodingu poveikiu aukoms. Anksčiau manyta, kad poveikį sukelia seilėse esantys nuodai, tačiau skrodžiant Komodo drakonus nebuvo aptikta jokių nuodų liaukų. Taigi, mokslininkai ilgokai atmesdavo vietinių žmonių aiškinimus apie nuodus, nors yra žinoma, kad kai kurios agamos, gana netolimos Komodo varanų giminaitės, pasižymi nuodingais įkandimais.

Ilgą laiką buvo spekuliuojama, kad gal čia ne nuodai, o tiesiog kažkokios bakterijos, kurios užkrečia apkandžiotus padarus ir paskui sukelia sepsį. Tačiau tokių bakterijų nesigavo išskirti iš varanų seilių.

Be to, kiek rodo tyrimai, nors Komodo varanai gali sekti potencialias aukas, dvėstančius padarus iki kelių parų, dažniausiai visai sveika auka būdavo sudorojama jau per pusvalandį, retesniais atvejais - per valandą. Per tiek laiko auka, pvz., elnias, nustodavo bėgti, pargriūdavo ir elgdavosi lyg suparalyžuota, negebėdama pabėgti netgi nuo labai lėto varano. Vaizdai, kur Komodo varanas iš lėto ėda vis dar gyvą, neretai už save gerokai (iki kelių kartų) didesnį padarą, būna visai tipiški.

Dabar jau išsiaiškinta, kad poveikio mechanizmas yra kiek sudėtingesnis. Visgi buvo aptiktos dvi labai nedidelės nuodų liaukos apatiniame žandikaulyje, kurios gana greitai žūsta, žuvus ir pačiam driežui. Iš liaukų pavyko išskirti nemažai skirtingų baltyminių toksinų, kurių fizinis kiekis yra labai labai mikroskopinis, tačiau poveikis - kraštutinai galingas. Tai būdinga daugeliui toksinų ir tai paaiškina, kodėl ankstesniais laikais nuodų nepavykdavo išskirti ir identifikuoti - netgi mirtini kiekiai būdavo tokie maži, kad cheminiais metodais jų nustatyti nepavykdavo.

Tarp išskirtų toksinų nustatyti keli skirtingą poveikį turintys - vienas iš jų sustabdo kraujo krešėjimą, kitas sukelia stiprų kraujospūdžio kritimą, dar vienas sukelia raumenų paralyžių, dar kitas - žinduolių kūno temperatūros kritimą (dėl jo sulėtėja medžiagų apykaita ir gyvūną apima didelis silpnumas), dar vienas - staigų ir stiprų įkąstos vietos tinimą, dėl kurio kraujavimas sustiprėja, o aukos judrumas sumažėja. Paskirų toksinų poveikis per silpnas, kad sukeltų stiprias pasekmes, tačiau kai susideda visų jų efektai, gyvūnas labai nusilpsta - ir dėl kritusio kraujospūdžio, ir dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos, ir dėl nukraujavimo, ir dėl raumenų paralyžiaus. Kaip spėjama, visi efektai suveikia vienu metu, jų poveikiai susideda.

Taip paveiktas gyvūnas po kiek laiko arba praranda sąmonę, arba tiesiog neturi jėgų, kad pabėgtų netgi nuo tokio lėtai lakstančio padaro, kaip Komodo varanas. Būdinga, kad efektas išsivysto ne momentaliai, o per kurį laiką, pvz., per kelias ar kelioliką minučių.

Taigi, Komodo drakono apkandžiotas gyvūnas pradeda stingti, stabčioti, bėgti lėčiau, kol jį paveja tas pats Komodo drakonas. Kartais auką jam prireikia apkandžioti dar vieną-du kartus, bet galų gale auka susmunka, o driežas ima ją ėsti dar gyvą. Kai kuriais atvejais puolama auka dėl silpstančio anksčiau gautų nuodų poveikio dar kuriam laikui atsigauna ir sprunka, tačiau jei varanas ją spėja apkandžioti antrą kartą, po kiek laiko aukai ateina antra, gerokai ryškesnė silpnumo banga, per kurią varanas ją gali apkandžioti vėl, dėl ko po kiek laiko vėl atsiranda nuodų poveikis, tik jau dar stipresnis. Anksčiau ar vėliau varanas savo auką sudoroja.

Tokio kompleksiškumo baltyminiai nuodai yra gana nebūdingi, netipiški driežams.

Įdomūs faktai apie Komodo drakoną

• Visavertė Pilnaties iguana nesiekia netgi dviejų metrų be uodegos, tuo tarpu Komodo drakonas su uodega gali būti iki 3 metrų ilgio
• Lyginant su fekalozauru, Komodo drakonas nėra greitas, tačiau daug atkaklesnis