Kėdainiai

Kėdainiai gi arba Agurkmiestis - anoks miestelis save laikantis ne tai kad Lietuvos sostine, bet tikra Kėdainių respublika, galgi net kunigaikštyste. Kėdainiečiai, kaipo būdami ubermiestiečiai, baisiai niekiną vargšą Kauną. Be kitų gi legendinių posakių apie Kauną, Kėdainiuose dar sakoma "Kėdainiai mažas miestas, o Kaunas didelis kaimas". Vataip vat!

Dargi Kėdainiai yra vienintelis Lietuvoj, o ką žinai, gal ir visam pasaulį miestas, kur viešai yra garbinamas agurkas! Anam net paminklas pastatytas. Sako, kad ten turėjo būt paminklas Viktorėliui, bet paskui anam kažkaip gėdingai pabėgus paliktas tik simbolis tosios jo galybės ir vaisingumo atminimui. Dar aplink pristatyta tiek gamyklų, kad belenkas nusprogtų nuo tiek chemikalų ir smarvės, bet kėdainiečiai atsparūs - valgo agurkus pamirkę į fosfatą, užsikanda Krekenavos dešra iš kiaulių uodegų, ir vargo nemato. Dar turi vienintelius Lietuvoj kalnus, į kuriuos beje, niekas dar nebuvo įkopęs - visi alpinistai paslaptingai žuvo. Sako, kad nusinuodijo, bet kiti šaltiniai sako, kad juos suvalgė Zabieliškio sąvartyne gyvenanti dar neatrasta žmogbeždžionių gentis. Manoma, kad ji ten atmigravo iš uždarytos Babėnų svalkės, o yra kilę gi iš žydų, kurie per karą pasislėpė Babėnų miške.

Kėdainiai nuo senai jau garsėja kaip visokių gi politinių vertelgų irštva. Dar gūdžiais laikais, katrų nė Pipedija neatmena ten viešpatavo Radzvilų chunta, katra gi Lietuvą vienok norėjo švedams parduot! Bet gal ir gerai būtų padarę, visvien poliakų chaltūrkė paskui subyrėjo...

Valstybinė Viktorėlio pagarbinimo diena

Nu ogi jau visai nesenais laikais Kėdainiai patapo taigi netgi Uspaspiskio gimtinė. Anas ten už privogtus limonus pristatė fabrikėlių, pastoviai darė tūsovkes, pamėtydavo chaliavai visiems ledų, vienužo - tik ėsk ir linksminkis. Dėlei tokios savo geradarystės Uspaspiskis greitai buvo paskelbtas Kėdainių velikyj car. Už ano viešą papeikimą galėjai lėkt iš darbo ar net snukin gauti! Anajam sukūrus Bezdielnikų partiją, įvesta vienpartinė sistema. Be mielojo Viktorėlio pagerbimo neapsieidavo ne tik, kad belenkokia miesto tūsovkė, bet net ir pamokos mokykloje. Gi kaip kokiu sovietmečiu mokinukai turėję eiti su bezdielnikų partijos transparantais, giedoti Viktorėlį šlovinančias giesmes ir dalinti lankstinukus ledais ir agurkais apsirijusiems miestiečiams. Paskui Viktorėliui susikompromitavus, išlėkus į Maskoliją, kilo šioks bei toks ažiotažas ir ano gerbėjų sumažėjo. Bet tai jau tikra galim užtikrint, kad Kėdainiuose visi mena ir gerbia tvirtą, bet dosnią Viktorėlio ranką. O jei kas Rusijoj sako, kad lietuviai rusų nemyli, tai jau dorogije priateli, prijechaite knam v Kedainjai! Mes jau jus pamylėsim irgi pašlovinsim.

Nugi ir dar visokių žymesnių ar netokių žymių veikėjų užderėjo trąšiose Kėdainių dirvose - antai Viktoras Moldovanas, Virginija Baltraitienė, iš Zabieliškio šiukšlyno kilęs anoks ministrėlis Antanas Valionis (ar tik nebus iš žmogbedžionių genties?). Visi šitie baisiai susikompromitavę, gi išvis kaip kėdainietis, tai ir suktas kažkoks. Dar sklando gandai, kad išu Kėdainių yra gi garsusis Pedivikijos svieto lygintojas Hugo.arg. Nu tai jau Pipedija čia begali pridurti, kad nuo tų cheminių Kėdainių agurkų ant visos Lietuvos baigia privisti visokių mutantų-sektantų.