Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Gravitacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit |
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit |
||
| 7 eilutė: | 7 eilutė: | ||
Viduramžiais gravitacija siekė mus mažiau, nes nieko apie ją nežinojome. Toliau darėsi sudėtingiau - nes su ''E=mc²'' simboliu, mes supratome, kad masė (t.y. svoris turi dar ir energiją, ar ten atvirkščiai). | Viduramžiais gravitacija siekė mus mažiau, nes nieko apie ją nežinojome. Toliau darėsi sudėtingiau - nes su ''E=mc²'' simboliu, mes supratome, kad masė (t.y. svoris turi dar ir energiją, ar ten atvirkščiai). | ||
Šių laikų supratimas apie gravitaciją yra labai painus ir kosmiškas. Visatoje - turintys kritinę | Šių laikų supratimas apie gravitaciją yra labai painus ir kosmiškas. Visatoje - turintys kritinę masę kūnai tampa simetriškai apvalūs, nes masės gravitacija vienodai pritraukia apie save t.y. kuo storesnis žmogus, tuo daugiau turi gravitacijos ir yra apvalus. | ||
Gravitacija traukia viską - fotonus, | Gravitacija traukia viską - fotonus, neutronus, elektronus, protonus ir taipogi [[kvarkas|kvarkus]] (tokias žemiškas būtybes, be kūno). | ||
Gravitacija turi savo ribas, nes kuo toliau nuo | Gravitacija turi savo ribas, nes kuo toliau nuo gravitacijos, tuo mažesnis traukimas. Dar galimas stebuklas - kristi natūraliai į gravitacijos objektą ir... nejausti gravitacijos t.y. skraidyti. Leonardas da Vinčis tai jau šešioliktame amžiuje žinojo ir nubraižė antigravitacinius sparnus galinčius įveikti 9k pagreitį ir sklandyti nemokamai. | ||
Tarkim pvz. kaip kristi ir nenukristi - turi būti tam tikras judėjimo greitis, kuriame krentame į gravitacijos objektą, bet vistiek judame savo pagreičiu. Taip juda visi palydovai (satelitai) ir krisdami į žemę nenukrenta, vien tik skrenda. Taip artimame kosmose pasiekiama antigravitacija t.y. nesvarumas : kosmonautai kosminiame laive juda tam tikru greičiu ir... krenta į žemę, bet kadangi ji apvali, pasiekus horizontą mes tolstame, bet ir vėl dėl gravitacijos krentame ir tai karts po karto. | Tarkim pvz. kaip kristi ir nenukristi - turi būti tam tikras judėjimo greitis, kuriame krentame į gravitacijos objektą, bet vistiek judame savo pagreičiu. Taip juda visi palydovai (satelitai) ir krisdami į žemę nenukrenta, vien tik skrenda. Taip artimame kosmose pasiekiama antigravitacija t.y. nesvarumas : kosmonautai kosminiame laive juda tam tikru greičiu ir... krenta į žemę, bet kadangi ji apvali, pasiekus horizontą mes tolstame, bet ir vėl dėl gravitacijos krentame ir tai karts po karto. | ||
18:04, 3 gegužės 2024 versija
Tai aplamai mums nežinoma jėga, apie kurią mes dalinai sužinome iškritę iš 9 aukšto, o ir iš net baisesnio - pirmo. Iškritę iš 9 - mes beveik nieko nesužinome, bet iš pirmo, jeigu ne ant gavos, manome, kad tai Gravitacija.
Tai mus laiko ant žemės, nes jei nebūtų gravitacijos, tai mes po kokio nors akmens amžiaus - būtume išlėkę į kosmosą. Gravitacija - nuo žodžio grafitas ar Gravijas, tai gražiai skamba, bet yra kuo naturaliausia skalda tiesiant kelius.
Viduramžiais gravitacija siekė mus mažiau, nes nieko apie ją nežinojome. Toliau darėsi sudėtingiau - nes su E=mc² simboliu, mes supratome, kad masė (t.y. svoris turi dar ir energiją, ar ten atvirkščiai).
Šių laikų supratimas apie gravitaciją yra labai painus ir kosmiškas. Visatoje - turintys kritinę masę kūnai tampa simetriškai apvalūs, nes masės gravitacija vienodai pritraukia apie save t.y. kuo storesnis žmogus, tuo daugiau turi gravitacijos ir yra apvalus.
Gravitacija traukia viską - fotonus, neutronus, elektronus, protonus ir taipogi kvarkus (tokias žemiškas būtybes, be kūno).
Gravitacija turi savo ribas, nes kuo toliau nuo gravitacijos, tuo mažesnis traukimas. Dar galimas stebuklas - kristi natūraliai į gravitacijos objektą ir... nejausti gravitacijos t.y. skraidyti. Leonardas da Vinčis tai jau šešioliktame amžiuje žinojo ir nubraižė antigravitacinius sparnus galinčius įveikti 9k pagreitį ir sklandyti nemokamai.
Tarkim pvz. kaip kristi ir nenukristi - turi būti tam tikras judėjimo greitis, kuriame krentame į gravitacijos objektą, bet vistiek judame savo pagreičiu. Taip juda visi palydovai (satelitai) ir krisdami į žemę nenukrenta, vien tik skrenda. Taip artimame kosmose pasiekiama antigravitacija t.y. nesvarumas : kosmonautai kosminiame laive juda tam tikru greičiu ir... krenta į žemę, bet kadangi ji apvali, pasiekus horizontą mes tolstame, bet ir vėl dėl gravitacijos krentame ir tai karts po karto.
Keista, be po tam tikrų narkotikų ir alkoholio poveikio gravitacija sustiprėja ir.. veikia nenumaldomai daugiau. Atvirkštinis atvejis gali būti sapnuose, bet ir tai ne visada.
Dar gravitacijos pagalba buvo nustatyta kokia tai stebūklinga juodoji materija, kurios mes nematome, bet šviesa sklinda per tuos objektus ne tiesiai o kažkokiu kampu, lygtai nematomas kūnas ją pritraukia.
Aplamai Enšteinas skaitė, kad kuo sunkesnis kūnas, tuo daugiau erdvėje atsiranda kreivumo traukos, tai tarkim ant ištemto polietineno plėvės numesti rutulį ir mažesnius rutuliukus, tai tas didelis rutulys visus pritrauks.
Dar yra filmas Gravitacija, bet ten apie kosminį seksą su kiniečių-rusų kosmine stotimi, nors ten visi krenta, bet su gravitacijos poveikiu mažai bendro o tik su scenarijumi turi, o tai ne svarbu...