Elvis Presley

Elvis Presley - tasai dainininkas, kuris savyje keistai apjungė senus džiazo, rythm-n-blues, šiaip banalių šliagerių ir liaudies dainuškių melodijas į vieną hiperseksualią visumą, kad ano laiko panos nuo jo nukvako ir per kokius metus laiko pavertė tokio visuotinio pasaulinio žinomumo žvaigžde, kokios nebuvo nei iki jo, nei po jo, nei niekad.

Daugelis šiais laikais kalba apie The Beatles ar Jumi Hendrix, apie Janis Joplin ar apie Madonna, bet netgi visus šituos sumetus krūvon, nesigautų, ko gero, net 10% tos šlovės, garsumo ir populiarumo, kuriuos turėjo Elvis Presley. Jis buvo toksai populiarus, kad daugybė žmonių jo dėl to netgi negalėjo pakęsti, bet singlų ir plokštelių pardavimai ėjo ir ėjo, tiktai didėdami.

O kad pardavimai didėtų dar labiau, Elvis Presley vadybininkas nagliausiu būdu sugalvojo pardavinėti ženkliukus, plakatus ir marškinėlius su užrašais "aš nekenčiu Elvio Preslio", ir šitie dar kokiu geru ketvirčiu padidino Elvio Preslio pajamas. Ir įdomiausia tas, kad netgi kai labai greitai šis reikalas paaiškėjo, nekentėjai ir toliau pirko tuos marškinėlius ir ženkliukus, nes daugiau neturėjo iš ko jų nusipirkti, nes tik Elvis Presley buvo savo vardo ir pavardės savininkas. Taigi, visokie konkurentai čia negalėjo konkuruoti.

Trumpai tariant, Elvis Presley buvo tokia legenda, kokių daugiau jau nebuvo. Ir netgi šiais laikais, paleidus kokį nors Elvis Presley gabalą, abejonių nekyla, kad jis ne šiaip sau buvo tokia žvaigždė.

Dar vienas įdomus dalykas - anais laikais seksualumas vis dar buvo gana nemenkas tabu, o koncertuose Elvis Presley labai nedviprasmiškai pirmyn-atgal judindavo klubus, nuo ko jį matančios panos išvis nukvaišdavo ir imdavo rėkti nesavais balsais (tie panų klyksmai girdimi daugybėje Elvis Presley koncertinių įrašų). Tačiau kadangi toksai klubų judinimas buvo labai nepadorus, tai visi filmuodavo jį taip, kad jis matytųsi tik iki pusės. Taigi įrašų su taip judančiais klubais praktiškai nėra likę.