Einšteino reliatyvumo teorija

Siekiant, kad straipsnis atrodytų rimtesnis ir moksliškesnis, jame pridėta daug ilgų tarptautinių žodžių Jei manote, kad protingų tarptautinių žodžių čia per mažai, spauskite redaguoti ir įrašykite dar kelis savo nuožiūra. Geriausiai tinka lotyniški ir graikiški.

Einšteino reliatyvumo teorija yra tik teorija, kurią sugalvojo Einšteinas. Einšteinas tai tas bičas kur išgarsėjo sukūręs reliatyvumo teoriją.

Teorija skamba taip: Yra tik tu begaliniai dalykai: Visata ir žmonių kvailumas. Dėl Visatos nesu tikras.

Reliatyvumo teorija yra skirstoma į specialiąją ir bendrąją. Specialiojoje reliatyvumo teorijoje kalbama apie konkrečius kvailius su vardais ir pavardėmis, o bendroji reliatyvumo teorija apibendrina specialiąją ir kalba tiesiog apie kvailius abstrakčiai. Einšteino netikrumas dėl Visatos vėliau buvo pavadintas Heizenbergo neapibrėžtumo principu. Nepaisant talentingo gastronomo Heizenbergo darbų šioje srity, mokslas vis dar nėra tikras, ar Visata begalinė, ar ne. Laikoma, kad tiesiog neapibrėžta. Tuo tarpu žmonijos kvailumo begalybė yra įrodyta.

Tarp kitų mokslininkų, įrodinėjant šią Einšteino reliatyvumo teoriją prisidėjo ir lietuviai Bubilius (Kybys), Petras Negražulis bei kiti.

Už bendrosios ir specialiosios reliatyvumo teorijų sukūrimą Einšteinas buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.