Einšteino reliatyvumo teorija

Siekiant, kad straipsnis atrodytų rimtesnis ir moksliškesnis, jame pridėta daug ilgų tarptautinių žodžių Jei manote, kad protingų tarptautinių žodžių čia per mažai, spauskite redaguoti ir įrašykite dar kelis savo nuožiūra. Geriausiai tinka lotyniški ir graikiški.

Einšteino reliatyvumo teorija yra tik teorija, kurią sugalvojo Einšteinas. Einšteinas tai tas bičas kur išgarsėjo sukūręs reliatyvumo teoriją.

Teorijos išvada skamba taip: Yra tik du begaliniai dalykai: Visata ir žmonių kvailumas. Dėl Visatos nesu tikras.

Reliatyvumo teorija yra skirstoma į specialiąją ir bendrąją. Specialiojoje reliatyvumo teorijoje kalbama apie konkrečius kvailius su vardais ir pavardėmis, o bendroji reliatyvumo teorija apibendrina specialiąją ir kalba tiesiog apie kvailius abstrakčiai. Einšteino netikrumas dėl Visatos vėliau buvo pavadintas Heizenbergo neapibrėžtumo principu. Nepaisant talentingo gastronomo Heizenbergo darbų šioje srity, mokslas vis dar nėra tikras, ar Visata begalinė, ar ne. Laikoma, kad tiesiog neapibrėžta. Tuo tarpu žmonijos kvailumo begalybė yra įrodyta.

Tarp kitų mokslininkų, įrodinėjant šią Einšteino reliatyvumo teoriją prisidėjo ir lietuviai Bubilius (Kybys), Petras Negražulis bei kiti.

Teorija vadinasi reliatyvumo, kadangi suponuoja, jog visi dalykai išskyrus kvailumą ir (gal būt) Visatą yra ne begaliniai, t.y., moksliškai tariant, reliatyvūs.

Pripažinimas

Už bendrosios ir specialiosios reliatyvumo teorijų sukūrimą Einšteinas buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Teoriją jis sukūrė dirbdamas Šveiciarijos muitinėje, mat, labai aplinka buvo labai dėkinga: kontrabandininko sąvoka yra reliatyvi, pakankamai kvailas kontrabandininkas yra kontrabandininkas, o amžius sukčiai galėjo (ir tebegali) Šveicarijos bankuose legaliai laikyti "sąžiningu" būdu atsidūrusius sąskaitoje pinigus.

Nepripažinimas

Internetų platybėse asmuo, pagarsėjęs bandymais paneigti Einšteino reliatyvumo teoriją, buvo pasivadinęs Snukiu. Tačiau jo pastangos paneigti reliatyvumo teoriją tik dar labiau ją pagrindė ir įrodė. Sulig kiekvienu Snukio pateiktu argumentu prieš teorijos teisingumą tapdavo vis labiau aišku, kokia tai teisinga teorija. Taip buvo patvirtintas Karlo Popperio sugalvotas mokslinis metodas, kad moksle teisingos tos teorijos, kurios atlaiko bandymus paneigti. Nuo to laiko snukis tapo bendriniu žodžiu; dabar taip vadinami visi, bandantys paneigti Einšteino reliatyvumo teoriją.