Dzeržinskiečiai

Jaunieji dzeržinskiečiai, dažniausiai anais laikais, kai prie ruso buvo geriau, tiesiog būdavo vadinami kaip dzeržinskiečiai, o neretai tiesiog kaip montanos - tokie pacukai, kurie būdavo auginami prie milicijos, specialiai tam, kad užpuldinėtų valdžiai netinkamus, visokius ideologiškai svetimus elementus. Buvo prižiūrimi KGB, bet oficialiai prirašomi prie tokių būrelių, kurie prie milicijos skyrių.

Paprastai didesne dalimi tie dzeržinskiečiai būdavo visai jaunimėlis, bet beveik visi - rusakalbiai, neretai iš visokių karininkų šeimų, komsomolo dalyviai, už savo veiklą gaunantys visokias lengvatas bei stogavimą iš milicijos.

Pagrindiniai privalumai čia būdavo tokie, kad pabuvęs dzeržinskiečiu, galėdavai gauti geresnį paskyrimą armijoje ar paskyrimą į aukštąją mokyklą, kur išvis kariuomenės išvengtum. Negana to, prisidėdavo ir galimybės nusipirkti šmutkių, bet gi svarbiausias dalykas tai buvo visai paprastas: milicija tokių negaudydavo už visokius chuliganiškus nusikaltimus, tai šie galėdavo užsiimti kokiais nors plėšimais, o dar dažniau - prekiaudavo palei visokius klubus alkoholiu, prostitutėmis beigi narkotikais.

Dažniausiai liaudyje tie dzeržinskiečiai būdavo vadinami kaip montanos, nes labai mėgdavo Montana džinsus. Vienok gi reikia čia pasakyti, kad ne visi montanos būdavo dzeržinskiečiais, nes tuos pat montana džinsus neretai nešiodavo ir SSRS karininkų atžalos, visokie KGB veikėjai, šiaip mažorai ir panašūs.

Kai ėmė byrėti SSRS, tai jaunieji dzeržinskiečiai nunyko, nors ir bandyta juos naudoti provokacijoms prieš Sąjūdį, kartu su visokiomis Jedinstvo ir panašiomis grupelėmis. Visgi panašūs tipai išliko Rusijoje, kur ilgainiui iš tokių susidarė organizacija Naši, o panašesniu pavidalu kaip senais laikais - liko Ukrainoje, kur dabar jie liaudyje vadinami kaip tituškos.