Bybį dėjau

Labai senas lietuviškas išsireiškimas, reiškiantis ne vien panieką ar abejingumą, o didžius žygdarbius, drąsą ir narsą!

Naudojimas:

Dėti bybį galima visaip ir visur, bet iš esmės net gi poxuj. Padoriose kompanijose sakytina tiesiog - pocxuj

Istorinės žinios:

Dar nuo Krivių - krivaičių laikų žinoma, o ir pavyzdžiai kitose pigmėjų gentyse patvirtina, kad sąvoka Bybį dėjau reiškia tam tikrą ritaulą, įprasmina pergalę. Manoma, kad posakis kilęs nuo to, kai karžygys, po viskam išsitraukia savo bybį ir nusimyža ant nukautojo pakaušio (kartais būna fraziologizmų, kaip "Užmyžtos akys", tai čia - nelygu ką lyginti...

Šiaip dar sakoma, kad "Bybį dėjau" reiškia pavargusio didvyrio poilsį, kai griūnama, dažniausiai kniupščiomis, ir Bybys prispaudžiamas prie žemės - tada jau miegama kietai! Nu dar galima Bybį dėti skersą, arba išilgai, tai čia irgi nelygu kam, kokiu tikslu ir siekiais naudosi...

Sąsajos su kitomis kalbomis:

Iš tiesų vienintelis giminingas sinonimas žinomas tik slavuose - poxuj. Bet čia, greičiausiai kilę iš to, kad iš po bybio reikdavo mandavoškes krapštytis, tai praktiškai buvo pochuj... Tiesa, tiesioginiai sąvokos "Bybį dėjau" vertalai į kitas kalbas skamba linksmai, juokingai ir intriguojančiai...