Autizmas

Autizmas (gr. αὐτός „pats“) yra savybė, kurią galima apibrėžti bet kuriam asmeniui. Populiarioje literatūroje autizmo turėjimas priskiriamas tik specifinei asmenų grupei. Visgi, tai yra netiesa, kadangi autizmą galima vertinti kiekybiškai. Tam yra apibrėžta autizmo skalė, kurios reikšmės vyrauja nuo 0 iki 6. Būtent tai specifinei grupei priklausantys asmenys turi pakankamai aukštą autizmo skalės reikšmę (maždaug daugiau nei 4). Simptomiškai autizmas gali būti apibrėžtas kaip daugybės savybių rinkinys. Tos savybės yra tokios įvairios, kad dažnai vykdomi šių savybių apibendrinimai virsta ištisomis klaidų persunktomis teorijomis. Tokių savybių pavyzdžiai (bet nebūtinai dažniausiai pasitaikantys):

• Pomėgis žiūrėti į veikiančią skalbimo mašiną (specialią jos vietą).
• Domėjimasis traukiniais.
• Baimė žaisti Kerlingą.
• Laimės pojūtis važiuojant automobiliu.
• Baimės pojūtis važiuojant automobiliu.
• Intelektualus požiūris į orų prognozę.
• Originalias idėjas leidžiančių atrasti smegenų funkcijų naudojimas.
• Kitų žmonių judesių kartojimas.
• Kitų žmonių judesių kartojimo funkcijos sumažėjimas.
• Echolalija.
• Apatija važiuojant automobiliu.
• Sugebėjimas išrasti automobilį.

Žinoma, dalį savybių galima apibendrinti, kaip, pavyzdžiui, "Intelektualus požiūris į orų prognozę". Intelektualų požiūrį galima apibrėžti didesnei aibei temų - bulvių kainų svyravimams, skundams dėl sunkių laikų ir netgi Ferma teoremos analizei. Visgi, savybės yra taip nenuspėjamai pasiskirsčiusios, kad bendro modelio sukūrimas yra neįmanomas arba šiuolaikinėmis priemonėmis neįvykdomas. Tai galima aiškinti tuo, kad šiuolaikinė populiarioji statistinė analizė ir viešoji nuomonė yra baisiai prisirišusi prie normaliojo skirstinio. Autistų savybės, netgi paprasčiausios autizmo skalės reikšmės nėra pasiskirsčiusios pagal normalųjį dėsnį. Didelę dalį neurotipikų (taip vadinami mažą autizmo skalės reikšmę turintys asmenys) galima lengvai sutalpinti ant normaliojo skirstinio kuprų. Nepaisant sunkinančios aplinkybės - neurotipikai nesitenkina paprastu jų sudėliojimu ant kuprų, jie strimgalviškai bando grūstis kuo arčiau normaliojo skirstinio viršūnės. Plačiau apie šį reiškinį galima pasiskaityti straipsnyje apie normalųjį skirstinį.

Atpažinimas

Nepaisant didžiulės autistų savybių įvairovės, juos atpažinti ir atskirti nėra sudėtinga. Ne taip sudėtinga kaip suklasifikuoti. Visgi, nėra ir nebuvo pradėtas kryptingas ir efektyvus autistų atpažinimo tyrimas. Iš pavienių atvejų, kuriuos gali patirti kiekvienas iš mūsų, buvo pastebėta, kad autistus yra pastebimai lengviau atpažinti iš nugaros. Šioje srityje dirbantys specialistai ne kartą pasisakė, kad jiems tereikia pamatyti asmens nugarą, ir jam bus aišku, yra autistas tas asmuo ar ne. Kodėl taip yra? Galima aiškinti įvairiai:

• Patologiškai netaisyklinga autistų laikysena (skoliozė, o gal net kifozė), kuri atsiskleidžia geriausiai iš nugaros.
• Trikdantis autistų žvilgsnis, kuris sutrikdo neurotipikams bet kokias, ne tik atpažinimo, funkcijas - iš nugaros paprastai šio žvilgsnio nesimato.
• Faktas, jog didžioji dalis autistų savybių atsiskleidžia iš nugaros. Visgi, tai yra abejotinas faktas ir, be to, jis generuoja gan nuobodų paaiškinimą.
• Tipiški autistų megztiniai, kurie puikiai matomi ir iš priekio. Bet gal pamačius tą patį megztinį dar ir iš nugaros, abejonių nebekyla.

Dėl pernelyg didelio autistų neapibrėžtumo, kuris didelis net pas neurotipikus (nors ir sunku patikėti), galimų paaiškinimų skaičius gali augti proporcingai nuo jų galvojimo laiko. Aišku viena - autistai atpažįstami labai lengvai, ne tik iš nugaros, bet ir su žiburiu, ir be žiburio, ir kai tamsu, nors į akį durk, ir kai balta varna spalvų neskiria (daltonizmas), ir kai per Grabnyčias jautis ragus nušąla.