Afinas

Afinas - kariškas sovietinis medikamentas, katras specialiuose vienkartiniuose švirkštuose būdavo dedamas į vaistinėles. Skirtas naudojimui, kaip antidotas, apsinuodijus fosforo organiniais cheminiais ginklais.

Afinas nėra cheminis junginys, o išties mišinys kelių skirtingų preparatų - izonitrozino, atropino ir amfetamino ir dar kažkokių brudų. Ypačiai dėl afine esančio amfetamino, šis buvo labai mėgstamas narkomanų, tad dar sovietmečiu jokių švirkštų tose vaistinėlėse nelikdavo. Išvogdavo juos ir susileisdavo visokie narkomanai.

Tiesa, neretas narkomanas nuo afino gana greitai užsilenkdavo, nes perdozuoti jį būdavo itin lengva: visa dozė nustatoma kaip žmogui, kuris jau apsinuodijęs, tad antidotas iš esmės būdavo naudojamas, kaip mirtiną cheminio ginklo dozę apytiksliai kompensuojantis priešnuodžių užtaisas. Neapsinuodijusiam žmogui tokia dozė būdavo artima mirtinai.

Labai įdomus dalykas buvo toksai, kad net ir panaudotas pagal paskirtį (nuo apsinuodijimo nervus paraližuojančiomis dujomis), afinas ne tiek atkurdavo acetilcholinesterazės veikimą, kiek blokuodavo acetilcholino receptorius. Kitaip tariant, nors tasai fosforinių nuodų poveikis ir būdavo kompensuojamas, jis nebūdavo panaikinamas (jei nežinote, kas yra mediatoriai, tai čia galite nesigilinti). O kadangi tie fosforganiniai nuodai iš organizmo nepasišalina ištisas savaites ir netgi mėnesius, tai afino, kaip priešnuodžio efektas tebūdavo laikinas: izonitrozinas fosforo organiką pašalindavo tik menka dalimi, o afine esantys cholinolitikai nustodavo veikti per valandą-dvi.

Šnekant žmogiškai, afinas ne pašalindavo apnuodijimą, o tiesiog atitolindavo mirtį pora valandų. O tam, kad mirtinai nunuodytas kareivis dar ir pakariautų, daiktas būdavo papildytas amfetaminų doze: apdujusi cheminio karo auka drąsiai turėjo eiti į mūšį, o ne ieškoti medikų, kurie išgelbėtų.