Šypsenėlės

Šypsenėlės naudojamos tiesiog jausmams parašyti, taip, kaip veidukai kokie. Nors debilavoti kalbainiai net ir čia buvo prisigalvoję ir kaip visad atbulai sugalvoję, kad negalima sakyti "šypsenėlė", o reikia sakyti "emotikonas" arba "emograma". Nes gi akivaizdu, kad kalbainiams ne visi namie, tai jie vietoj lietuviškų žodžių net ir užsieninius kiša, o paskui jau sugalvoja, kad reikia sakyti "jausmaženklis". Taigi vat pagal VLKK ir būtų jausmaženklis, o normalūs žmonės tai vadina šypsenėlėmis.

Ogi dar japonai kaip visad viską atbulai daro, tai ir šypsenėlės pas juos visai kitokios ir vadinasi kaomoji, tai ten jų ir nesuprasi...

Gi šiaip jau iš ASCII irgi ASCII art tai atsiradę išties viskas...

Lietuviškos šypsenėlės

:-) - tiesiog šypsena

:-( - liūdesys

:-| - rimtumas, įdėmus klausymas

:-/ - kreivas šypt arba abejonė

:-D - juokas arba išvis netgi lolai

:-E - pyktis arba rodomi dantys

:-O - nuostaba arba žiovulys

:-] - pikdžiuga arba kompiuterastinė šypsena (skliaustui nereikia šifto spausti)

;-] - visai kompiuterastinė šypsena (be jokio šifto)

8-] - labai emocionalus ir linksmas susidomėjimas, kaip pamačius gerą kažkieno feilą

:-P - iškištas liežuvis, kurį jums rodo, arba šiaip laižosi

:-x - užčiaupta burna ("nieko nesakysiu")

:-* - bučkis

:-@ - laižiakas, neteisingai vadinamas prancūzišku bučiniu

:-@~ - laižiakas toks, kad seilės tykšta

Tai aišku, visas šitas šypsenėles galima vartoti ir be jokio ten "-" ženklo, bet taip tada jos pasidaro jau visai ne tokios profesionalios ir gražios, todėl čia jau kultūros dalykas, kad gražiai jas užpaišyt.

Ogi dar supermamos šmaikštašiknės visai nemenka dalim yra pakankamai bukos, kad šitų šypsenėlių nesupranta, tai vietoj to žodžiais užrašo, kaip kad lotuliukas, mirksiukas ir taip toliau...