Šiltas lempinis garsas

Šiltas lempinis garsas - trenktų audiofilų išrastas kliedesinis posakis apie tai, kad esą kaip tai lempiniai aparatai duodantys kokį tai šiltesnį, natūralesnį ir panašiai garsą, kuris esąs kaip tai kokybiškesnis. Išties niekaip jie neduoda to garso, nes arba duoda gerą garsą, arba tiesiog duoda didelius iškraipymus.

Dažniausiai audiofilų mėgstami šilto lempinio garso iškraipymai yra susiję su nekokybiškuose lempiniuose stiprintuvuose naudojamais garsinių dažnių transformatoriais, kurie suveikia kaip filtrai, nupjaunantys aukštus dažnius. Taigi, tokia aparatūra gali atgaminti garsą gana dideliu galingumu, bet dirbtinai susiaurintu dažniniu spektru ir dar su gana juntamu pakilimu vidutiniame dažnių ruože, t.y., tiesiog nekokybiškai. Bet toksai nekokybiškas atgaminimas audiofilams atrodo kaip kažkoksai "minkštas" ar "šiltas" garsas, kuriuo esą pasižymintys lempiniai aparatai.

Geras lempinis aparatas atgamina garsą visiškai nešiltai ir neminkštai, o visai taip pat kaip ir tranzistorinis aparatas. Tokių lempinių aparatų būdavo gaminama senais laikais, tačiau nei vienas iš jų nėra vertinamas audiofilų, nes duoda kokį tai esą netinkamą garsą.

Analogiškai "minkštą" ir "šiltą" apribotą ir nuglaistytą garsą, neturintį aštrių priekinių frontų (tų visokių traškėjimo ir čežėjimo garsų) gali duoti ir įprasta tranzistorinė aparatūra, o tokią kai kurie gamintojai ir gamina specialiai audiofilams.

Kadangi audiofilams dramblys užmynęs yra ne tik ant ausies, bet ir ant galvos, tai kuo blogiau skamba aparatūra, tuo geriau jie tą aparatūrą vertina (nors sąsaja netiesinė ir sunkiai prognozuojama). Taigi, šiltas ir minkštas lempinis garsas iš senų žemiausios klasės aparatų ir jų schemas atkuriančios naujos, tokios pat prastos aparatūros - tai tiesiog audiofilų idealas.

Dar žr.

• Audiofilinis kabelis - dar net ir už šiltą lempinį garsą geriau