|
|
| (nerodoma 10 tarpinių versijų, sukurtų 5 naudotojų) |
| 1 eilutė: |
1 eilutė: |
| [[Vaizdas:Nuclear-Bomb-Mark-III-Y-1561-Fat-Man-being-prepared-at-Tinian-Island-8-August-1945.jpg|300px|thumb|Daugelis net negalėtų pagalvoti, kad ant [[Nagasakis|Nagasakio]] numesta bomba buvo geltonos spalvos.]] | | [[Vaizdas:Schrodinger_cat.jpg|300px|thumb|Šriodingerio katinas - tai tas, kuris yra tuo pat metu ir gyvas, ir negyvas, kitaip tariant - zombis.]] |
| Pirma atominė bomba buvo implodinės schemos užtaisas, turintis maždaug nedidelio apelsino didumo [[plutonis|plutonio]] rutulį viduje. Sprogus tam rutuliui, energijos išsiskyrė tiek, kiek būtų išsiskyrę, sprogus 20 tūkstančių tonų [[trotilas|trotilo]]. Kad lengviau būtų įsivaizduoti, tai trotilo tankis apytiksliai lygus [[vanduo|vandens]] tankiui. O tai reiškia, kad viena tona - tai maždaug vienas kubinis metras. Taigi, tūkstantis tonų būtų kaip kubas, kurio dydis - 10x10x10 metrų. O 20 tokių kubų - tai maždaug kaip kubas, kurio dydis yra 27x27x27 metrų. Kitaip tariant, tas kubas būtų maždaug kaip 8-9 aukštų gyvenamasis namas aukštumo. Štai toksai yra 20 kilotonų ekvivalentas.
| | Kartą toksai vokiečių [[kvantinė mechanika|kvantinės mechanikos]] mokslininkas Erwin Schrödinger, lietuviškai dar žinomas kaip Ervinas Šriodingeris, bandė išsiaiškinti, kaip ten yra su tomis kvantinėmis dalelėmis, kurios gali būti arba nuskaitytos ir sužinotos, bet nepaveikti kažko, arba paveikti kažką, bet liktų nenuskaitytos ir nesužinotos, ar tai kažkaip atvirkščiai. |
|
| |
|
| Pirma atominė bomba buvo numesta ant [[Hirošima|Hirošimos]] miesto. Antra - ant [[Nagasakis|Nagasakio]]. Abiem atvejais žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o miestų centrinė dalis pavirto į ištisinę griuvėsių plynę. Dar daugiau žalos padarė išsyk kilę gaisrai - branduolinių bombų spinduliuotė buvo tokia galinga, kad užsidegdavo net šlapia mediena. Tie, kas išliko gyvi, gavo milžiniškas [[radioaktyvi spinduliuotė|radioaktyvios spinduliuotės]] dozes ir susirgo spinduline liga. Pirmuose etapuose ši liga duoda didžiulius kiekius nepaaiškinamų mirčių, o vėliau pavirsta įvairiomis lėtinėmis ligomis, įskaitant ir vėžį.
| | Kadangi kvantinė mechanika jokiu [[sveikas protas|sveiku protu]] nepasižymi, tai jos dėsniai buvo visiškai kiti, tai ir Ervinas Šriodingeris išvedė čia, kad pasirodo, galima sukonstruoti įrenginį, kuriame kokia tai kvantinė dalelė, paskleista kažkokio [[radioaktyvumas|radioaktyvios medžiagos]] izotopo, pataikys į kažkokį daviklį, prijungtą prie nuodų kapsulės, ko pasekoje nuodai arba išsilies į dėžę, kurioje yra [[katinas]], arba neišsilies. Bet tą sužinoti galima bus tiktai po to, kai dėžę atidarysim ir ištrauksim katiną, kuris bus gyvas arba ne. O tuo tarpu pakolei dėžės neatidarysim, katinas bus tuo pat metu ir gyvas, ir negyvas, nes [[juodoji dėžė]] neleis nuspėti jo būsenos. |
|
| |
|
| Kai prasidėjo [[Šaltasis karas]] ir [[ginklavimosi varžybos]], pora šalių - [[JAV]] ir [[SSRS]] prisigamino branduolinių ginklų daugiau, nei pakaktų visai planetos žmonijai sunaikinti kelis kartus. Branduolinių bombų skaičius pasiekė dešimtis tūkstančių.
| | Kuriems galams Šriodingeriui šitam eksperimentui prireikė katinų - [[bala žino]], bet visokie gyvūnų mylėtojai ant jo už tai iki šiolei yra baisiai pikti. |
|
| |
|
| Šiuolaikinis [[branduolinis ginklas]] tipišku atveju yra daug didesnės galios, nei 20 kilotonų. Tipiška šiuolaikinė branduolinė bomba turi apie 100-200 kilotonų galingumą, t.y., maždaug 10 kartų daugiau, nei bomba, kuri buvo numesta ant Hirošimos. Negana to, faktiškai viso branduolinės bombos, kurios yra mažiau, nei 100-200 kilotonų galios, yra laikomos sumažinto galingumo, brangesnėmis, sunkiau aptarnaujamomis bombomis.
| | Tiesa, kai čia dar nepasitenkinimą reiškia ir kai kurios [[feministės]], kurios sako, kad bandymus Šriodingeris darė ne su katinu bet su su [[katė|kate]]. |
|
| |
|
| Galingiausią pasaulyje branduolinę bombą išbandė [[SSRS]] - tai buvo [[caro bomba]], kurios galia atitiko apie 50 megatonų. Skaičiuojant trotilu, tai jau būtų maždaug 370 metrų kraštinę turintis trotilo kubas. Šios bombos galia buvo tiek neadekvati, kad pavienė tokia bomba galėtų daugiau mažiau pilnai sunaikinti didesnę dalį Lietuvos, o likusioje dalyje padaryti pastatų apgriovimus, sukelti gaisrus, išdeginti žmonių akis ir panašiai. Šios bombos sukurtas branduolinis grybas buvo maždaug 60 kilometrų aukščio. Po jos sprogdinimo mokslininkai apskaičiavo, kad dar maždaug keturis kartus padidinus bombos galią, branduolinio grybo kamuolys, kildamas viršun, jau galėtų pasiekti antrą kosminį greitį - tai reikštų, kad bomba nuo [[Žemė|Žemės]] planetos nuplėštų nemažą gabalą atmosferos.
| |
|
| |
|
| Visai jau nupušę sovietų inžinieriai netgi siūlė planus gigatonos galingumo bombai. Tokia bomba ne tik nuneštų gabalą atmosferos, bet faktiškai pavieniui galėtų sunaikinti ištisą nelabai didelę valstybę ar valstiją. Susprogdinus [[planeta|planetoje]] apie 100-200 gigatoninių bombų, planeta pasidarytų netinkama gyvenimui jau ne tik dėl radioaktyvumo ir sugriovimų, bet ir dėl to, kad prarastų didžiąją dalį atmosferos.
| | '''[[Šriodingerio katinas|Daugiau apie Šriodingerio katiną]]''' |
| | |
| Visa laimė, kažkuriuo metu žmonija visgi pristabdė su savo kliedesių bombomis.
| |
| | |
| | |
| '''[[Branduolinis ginklas|Daugiau apie branduolinį ginklą]]''' | |
| <noinclude>[[category:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude> | | <noinclude>[[category:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude> |
Šriodingerio katinas - tai tas, kuris yra tuo pat metu ir gyvas, ir negyvas, kitaip tariant - zombis.
Kartą toksai vokiečių kvantinės mechanikos mokslininkas Erwin Schrödinger, lietuviškai dar žinomas kaip Ervinas Šriodingeris, bandė išsiaiškinti, kaip ten yra su tomis kvantinėmis dalelėmis, kurios gali būti arba nuskaitytos ir sužinotos, bet nepaveikti kažko, arba paveikti kažką, bet liktų nenuskaitytos ir nesužinotos, ar tai kažkaip atvirkščiai.
Kadangi kvantinė mechanika jokiu sveiku protu nepasižymi, tai jos dėsniai buvo visiškai kiti, tai ir Ervinas Šriodingeris išvedė čia, kad pasirodo, galima sukonstruoti įrenginį, kuriame kokia tai kvantinė dalelė, paskleista kažkokio radioaktyvios medžiagos izotopo, pataikys į kažkokį daviklį, prijungtą prie nuodų kapsulės, ko pasekoje nuodai arba išsilies į dėžę, kurioje yra katinas, arba neišsilies. Bet tą sužinoti galima bus tiktai po to, kai dėžę atidarysim ir ištrauksim katiną, kuris bus gyvas arba ne. O tuo tarpu pakolei dėžės neatidarysim, katinas bus tuo pat metu ir gyvas, ir negyvas, nes juodoji dėžė neleis nuspėti jo būsenos.
Kuriems galams Šriodingeriui šitam eksperimentui prireikė katinų - bala žino, bet visokie gyvūnų mylėtojai ant jo už tai iki šiolei yra baisiai pikti.
Tiesa, kai čia dar nepasitenkinimą reiškia ir kai kurios feministės, kurios sako, kad bandymus Šriodingeris darė ne su katinu bet su su kate.
Daugiau apie Šriodingerio katiną
