Edita Krakauskaitė-Pingvinas

Šitam straipsniui reikia {{{1}}}. Padėkite Pipedijai ir šiam straipsniui, padarydami/pridėdami to, ko jam dar reikia. O ar šiam straipsniui iš tikrųjų reikia {{{1}}}, tarkitės diskusijose.

Šis straipsnis ar jo dalis neatrodo pakankamai suprantami, nes jo autorius buvo girtas. Jūs galite padėti Pipedijai paaiškindami dėstomus teiginius glausčiau ir suprantamiau. Arba bent jau paaiškinkite, apie ką kalba.

Šis straipsnis yra BEVILTIŠKAS! Šitas straipsnis mums panašus į visišką analfabeto parašytą raidžių kratinį. Jei tai neatrodo akivaizdu, žiūrėkite diskusiją. Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, pradėkite tai iškart!

Dėmesio! Šis puslapis yra sukurtas kažkokio gėzo paskutinio, kuris nieko nesugeba, net nežino taisyklių. Adminai, ar šiaip kas nors, trinkit šitą š... ir perrašykit į normalų!!!

Ar pats šitą šūdą ištrinsi, ar baninti reikės?

Šitas straipsnis dvelkia nykiom išmatom, visai ne kaip Pipedija Kažkoks nykus jausmas kyla, visai be jokio kognityvinio disonanso... Patariam mažiau varyti šūdus, o dar pasiskaityti čia. Ir paveiksliukų pridėt būtinai! Apie tai, kaip gauti dozę šizofrenijos, plačiau diskutuokite aptarime.

Šį straipsnį rašė jaunas beigi nepatyręs, tačiau perspektyvus Pipedantas, dėl to pykti, kad jis nelabai sukelia kognityvinio disonanso nevalia ir reikia į jį atsinešti tolerantiškai

EDITA KRAKAUSKAITĖ- PINGVINAS Gimė 1981 metais balandžio 16 dieną po Avies zodiako ženklu ir paveldėjo pingvinams būdinus bruožus: trumpas kojytes, riebias trumpas kulšis, tuklų ilgą liemenį, nuolat pražiotą snapą ir apvalias akutes, vis besidairančias į šalį. Nors pingvinams būdinga susirasti nuolatinę porą, tačiau šio bruožo E. Krakauskaitė nepaveldėjo, ji yra senmergė. Šeiminė padėtis: senmergė, neturi vaikų, bet turi papūgą. Kabinosi ne prie vieno vaikino tam, kad visuomenės akyse sudarytų įspūdį, jog jie yra pora. Tuo pačiu tikslu socialiniuose tinklapiuose nurodo, jog „turi vaikiną“. Gimimo vieta nežinoma. Gali būti bet kuris kaimas mūsų šalyje arba slaviškose kaimynų žemėse. Tarmė – Lietuvos rytų kaimo su baltarusišku akcentu. Prieš tardama žodį, išsižioja, susičiaupia, po to vėl išsižioja ir tada jau kalba. Šiuo metu gyvena Kaune, ją galima kartais sutikti Laisvės alėjoje. Jos nepastebėti neįmanoma: ji savo trūkumus paryškina mokykliniu „bridžitadžonsiniu“ sijonuku. Taigi nėra to bloga, kas neišeitų į gera. Trūkumų demonstravimas taip pat padeda atkreipti į save dėmesį. Veikla. Dirba Kauno klinikose sanitare. Dalyvavo realybės šou „Dangus-1“ ir tenai pasižymėjo tuo, kad bandė darytis piarą lįsdama prie kito minėto realybės šou dalyvio Antano. Save pristato kaip dainininkę, tačiau pati, duodama interviu VDU radijui, prisipažįsta, jog nepažįsta net natų. Kartais jos balsą būdavo galima išgirsti ir per kitus radijo kanalus. Išskirtinis „pasakiškas“, „beprotiško“(jos žodžiai – aut.past.) nuostabumo reiškimosi per radiją bruožas – nevaldomas elgesys: girtas juokas, tampymasis, čepsėjimas, čmaukšėjimas lūpomis ir didžiuoju liežuviu pamėgdžiojant pompos, kuria atkimšinėjama užsikimšusi kriauklė, garsą, šnekėjimas-čiauškėjimas valgant ir geriant (ne pieną, aišku – aut.past.), lojimas, trumpų kojyčių garsus trepsėjimas. Dėl to radijo klausytojai būdavo „be proto“, „pasakiškai“ sužavėti, veždavo jai į studiją jos mėgstamiausią patiekalą – kebabus, dėl ko buvo įvardinta kaip Kebabų Fėja. Gurmaniškus jos polinkius išduoda nuolat burnoje netelpantis liežuvis. Panašią veiklą ji vykdė ir per BTV vesdama interaktyvią laidą „Bamba“. Minėtosios veiklos E. Krakauskaitei sudarė sąlygas atsirasti kvietimų į pasimatymus, tačiau jie buvo nevaisingi. Pomėgiai. Kolekcionuoja medicinines atliekas, mielai leidžiasi pasamdoma klouno vaidmeniui – tada ji vaidina dainininkę, tamposi, žiaubčioja, rėkauja, čmaukši. Mėgsta stikliukus, stiklinaites, taures ir butelius. Be proto dievina kebabų valgymą. Mielai kurpia nebūtas istorijas apie tai, kaip su vienu ar kitu vyru, pageidautina kiek garsesniu, yra / buvo pora. Pats garsiausias E.Krakauskaitės pasakojamojo žanro kūrinys yra pavadinimo dar neturinti legenda apie tai, kaip ji su vienu vyru kartu prabuvo dešimt metų. Svajonės. Svajoja būti vyriškos lyties bite (gal bitinu? – aut.past.), turėti „dzingaliukus“, mokėti skraidyti, o darbo ir taip nebijo. Gyvenimo moto: „Nors esu baisi kaip karas, tačiau vis tiek aš gražuolė, taigi laifzgūd“.