1 514
pakeitimų
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Latvių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
S
nėra keitimo aprašymo
S |
S |
||
| 2 eilutė: | 2 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Latviu_kalba_siuvejas_siuva_drabuzius.jpg|300px|thumb|right|Ne, čia ne kažkokie [[šūdai]], čia tiesiog parašyta latvių kalba: "Siuvėjas siuva (siūdina) drabužius". Štai taip visiškai padoriai ir be jokių šūdų.]] | [[Vaizdas:Latviu_kalba_siuvejas_siuva_drabuzius.jpg|300px|thumb|right|Ne, čia ne kažkokie [[šūdai]], čia tiesiog parašyta latvių kalba: "Siuvėjas siuva (siūdina) drabužius". Štai taip visiškai padoriai ir be jokių šūdų.]] | ||
'''Latvių kalba''' - toji, kuria kalba [[latviai]], giliai gimininga [[lietuvių kalba|lietuvių kalbai]], tik sudarkyta klaikiausiai. Štai kas būna, kai nėra [[VLKK]], kuri gražiai kalbos vystymąsi prižiūrėtų bei reguliuotų, o kalbą valdyti ima koks [[Andrus Užkalnieks]], [[Rokiškis Rabinovičius]] ar [[Algis Greitai]]. | '''Latvių kalba''' - toji, kuria kalba [[latviai]], giliai gimininga [[lietuvių kalba|lietuvių kalbai]], tik sudarkyta klaikiausiai. Štai kas būna, kai nėra [[VLKK]], kuri gražiai kalbos vystymąsi prižiūrėtų bei reguliuotų, o kalbą valdyti ima koks [[Andrus Užkalnieks]], [[Rokiškis Rabinovičius]] ar [[Algis Greitai]]. | ||
[[Vaizdas:Skubi_medicinos_pagalba_latviu_kalba.jpg|400px|thumb|right|Skubi medicinos pagalba latviškai - tai Neatliekamā medicīniskā palīdzība. Taip, viskas, ką jūs galvojote esant išsigalvojimais, išties yra tiesa. Latvių kalba tokia ir yra.]] | [[Vaizdas:Skubi_medicinos_pagalba_latviu_kalba.jpg|400px|thumb|right|Skubi medicinos pagalba latviškai - tai Neatliekamā medicīniskā palīdzība. Taip, viskas, ką jūs galvojote esant išsigalvojimais, išties yra tiesa. Latvių kalba tokia ir yra.]] | ||
| 12 eilutė: | 11 eilutė: | ||
== Kaip skamba latvių kalba == | == Kaip skamba latvių kalba == | ||
Šiaip, latvių kalbą galima būtų palyginti su [[žemaičių kalba|žemaičių]], nes abu suprast neįmanoma ir šneka kaip kaimiečiai. Pas latvius viskas yra kirčiuojama pradžioje; pavyzdžiui, kokia nors „vieta“ pas juos bus „vYjeta“, atvirkščiai nei kaip [[Marijampolė|MarijampOlėje]]. Jie daug rėčiau naudoja visokius ''š'' ir ''ž'', nuo ko „žolė“ tampa „zāle“, tačiau, įdomiai taip, jų galūnės gali būti ir raidė ''Š'', kaip žodžiuose „zaļš“ (žalias) ar „Mārtiņš“ (Martynas). Jų raidė ''O'' yra bene vieka keisčiausių, nes visada tariasi kaip dvigarsis ''uo'', tad net jūsų rajonas latvių akyse bus „rajuonu“. Latviai dažnai atmeta balses galūnes, kai šneka. | Latviešų sakynių struktūra ir logika panaši į lietuviešų, su nedideliais skirtumais šen ir ten. Latvių vis gi truputi modernesnė ir paprastesnė, kur nereikia sau pastoviai sukti galvos su visomis tomis galūnėmis ir kuom ten dar. Latviai, panašiai kaip ir anglai, negali praleisti žodžio „''ir''“ (''liet. yra''), nes jis skaitosi kaip būtinas veiksmažodis naudoti tarp veiksnio ir papildynio, tačiau, sekant logiką, jį galima pakeisti kitu veiksmažodžiu. Pavyzdžiui, galima sakyt „''Viņš ir āksts''“ (''jis yra durnas''), bet negalima sakyt „''Viņš āksts.''“ | ||
Tai kad viskas su ta gramatika pas juos paprasčiau, tačiau tikras košmaras prasideda, kai reikia visą tą bliūdą skaityt ir gražiai ištart. Šiaip, latvių kalbą galima būtų palyginti su [[žemaičių kalba|žemaičių]], nes abu suprast neįmanoma ir šneka kaip kaimiečiai. Pas latvius viskas yra kirčiuojama pradžioje; pavyzdžiui, kokia nors „vieta“ pas juos bus „vYjeta“, atvirkščiai nei kaip [[Marijampolė|MarijampOlėje]]. Jie daug rėčiau naudoja visokius ''š'' ir ''ž'', nuo ko „žolė“ tampa „zāle“, tačiau, įdomiai taip, jų galūnės gali būti ir raidė ''Š'', kaip žodžiuose „zaļš“ (žalias) ar „Mārtiņš“ (Martynas). Jų raidė ''O'' yra bene vieka keisčiausių, nes visada tariasi kaip dvigarsis ''uo'', tad net jūsų rajonas latvių akyse bus „rajuonu“. Latviai dažnai atmeta balses galūnes, kai šneka. | |||
Nuo to, kaip skambės latviškas žodis, priklauso dar ir visokie keisti priebalsiai su kabliukais – ''Ļ ļ'', ''Ņ ņ'', ''Ķ ķ'', ''Ģ ģ''. Tai yra minkštosios priebalsės, po kurių minkštai skambės ir po jų einančios balsės. Latviai nenaudoja ''I'' kaip minkštumo ženklą, o pati raidė gali skambėt kaip minkštai, taip ir tvirtai, jei atitinkamai naudojama minkšta ir paprasta priebalsė. Pavyzdžiui, žodis „Lietuva“ latvių kalboje tariama su paprasta ''L'', dėl ko po jos einanti I tariasi truputi panašiai kaip [[Rusų kalba|rusų]] raidė ''Ы'' – tragiškai. | Nuo to, kaip skambės latviškas žodis, priklauso dar ir visokie keisti priebalsiai su kabliukais – ''Ļ ļ'', ''Ņ ņ'', ''Ķ ķ'', ''Ģ ģ''. Tai yra minkštosios priebalsės, po kurių minkštai skambės ir po jų einančios balsės. Latviai nenaudoja ''I'' kaip minkštumo ženklą, o pati raidė gali skambėt kaip minkštai, taip ir tvirtai, jei atitinkamai naudojama minkšta ir paprasta priebalsė. Pavyzdžiui, žodis „Lietuva“ latvių kalboje tariama su paprasta ''L'', dėl ko po jos einanti I tariasi truputi panašiai kaip [[Rusų kalba|rusų]] raidė ''Ы'' – tragiškai. | ||