826
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Pridėtinės vertės kūrimo procesas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
Pridėtinės vertės kūrimo procesas (žiūrėti kodą)
22:27, 14 spalio 2020 versija
, 22:27, 14 spalio 2020nėra keitimo aprašymo
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Pridėtinės vertės procesas''' arba '''pridėtinės vertės ciklas''' - tai toksai [[ekonomistai|ekonomistų]] kadaise sugalvotas dalykas, kad visas pasaulis ir išviso viskas gali būti traktuojama ekonominiu požiūriu labai paprastai: kas tik bevyktų, viskas yra tam, kad kažkas gautų [[pelnas|pelną]], o tasai pelnas visada atspindi kažkokią sukurtą vertę. O ta sukurtoji vertė ir vadinama [[pridėtinė vertė|pridėtine verte]]. | '''Pridėtinės vertės procesas''' arba '''pridėtinės vertės ciklas''' - tai toksai [[ekonomistai|ekonomistų]] kadaise sugalvotas dalykas, kad visas pasaulis ir išviso viskas gali būti traktuojama ekonominiu požiūriu labai paprastai: kas tik bevyktų, viskas yra tam, kad kažkas gautų [[pelnas|pelną]], o tasai pelnas visada atspindi kažkokią sukurtą vertę. O ta sukurtoji vertė ir vadinama [[pridėtinė vertė|pridėtine verte]]. | ||
Taip pagal [[ekonomika|ekonomiką]] gaunasi, kad yra keturi pridėtinės vertės ciklo etapai: kūrimas/investavimas, tiekimas, gamyba ir pardavimas. O kai pridėtinės vertės ciklo kažkas nesupranta, tai gaunasi [[PROFIT]] metodologija, kuri kažkodėl neveikia, nebent pridarytum kažkokių tenai sukčiavimų. | Taip pagal [[ekonomika|ekonomiką]] gaunasi, kad yra keturi pridėtinės vertės ciklo etapai: kūrimas/investavimas, tiekimas, gamyba ir [[pardavimas]]. O kai pridėtinės vertės ciklo kažkas nesupranta, tai gaunasi [[PROFIT]] metodologija, kuri kažkodėl neveikia, nebent pridarytum kažkokių tenai sukčiavimų. | ||
== Filosofinė ir ekonominė pridėtinės vertės ciklo esmė == | == Filosofinė ir ekonominė pridėtinės vertės ciklo esmė == | ||
| 8 eilutė: | 8 eilutė: | ||
* Jau kai verslas kažką prikūrė ir painvestavo, atsiranda tiekimas, nes net ir verslas negali būti kaip [[sferinis arklys vakuume]], o turi būti kažkoksai tiekimas. Kai kurie [[vertelgos]] skaito, kad net ir darbuotojų paieška irgi yra tiekimas. O jau visokie kiti dalykai - tai tiekimas juo labiau. Štai šitas tiekimas yra viskas, ką verslas perka ir už ką moka pinigus, o iš to kažką daro. | * Jau kai verslas kažką prikūrė ir painvestavo, atsiranda tiekimas, nes net ir verslas negali būti kaip [[sferinis arklys vakuume]], o turi būti kažkoksai tiekimas. Kai kurie [[vertelgos]] skaito, kad net ir darbuotojų paieška irgi yra tiekimas. O jau visokie kiti dalykai - tai tiekimas juo labiau. Štai šitas tiekimas yra viskas, ką verslas perka ir už ką moka pinigus, o iš to kažką daro. | ||
* O jau paskui verslas gi negali būti beprasmis, kuris tik moka ir nieko nepadaro. Todėl verslas kažką gamina. Net jei tai kokios nors paslaugos, kurios neapčiuopiamos, visvien verslas kažką daro taip, kad iš nusipirktų dalykų gautųsi kažkas daugiau. Štai taip atsiranda [[pridėtinė vertė]], kurios nebuvo. | * O jau paskui verslas gi negali būti beprasmis, kuris tik moka ir nieko nepadaro. Todėl verslas kažką gamina. Net jei tai kokios nors paslaugos, kurios neapčiuopiamos, visvien verslas kažką daro taip, kad iš nusipirktų dalykų gautųsi kažkas daugiau. Štai taip atsiranda [[pridėtinė vertė]], kurios nebuvo. | ||
* Bet net ir durnam aišku, kad kol tas kažkas neparduota ar bent jau šiaip nesuteikta kažkam, kam išties to pagaminto dalyko reikia, tai negalim pasakyti, kad ta vertė atsirado. Bet jau kai kažkam išties prireikia ir tasai kažkas gauna tą pridėtinę vertę, tai čia ta pridėtinė vertė jau tikrai atsiranda. Taip kad galutinis klausimas yra apie tai, kaip tą pridėtinę vertę nugabenti užsakovui, kuriam jos reikia. Tai čia galima jau kalbėti apie pardavimus, kurie duoda pinigus, iš kurių jau vėl galima grįžti į ciklo pradžią, kur yra investavimai. | * Bet net ir durnam aišku, kad kol tas kažkas neparduota ar bent jau šiaip nesuteikta kažkam, kam išties to pagaminto dalyko reikia, tai negalim pasakyti, kad ta vertė atsirado. Bet jau kai kažkam išties prireikia ir tasai kažkas gauna tą pridėtinę vertę, tai čia ta pridėtinė vertė jau tikrai atsiranda. Taip kad galutinis klausimas yra apie tai, kaip tą pridėtinę vertę nugabenti užsakovui, kuriam jos reikia. Tai čia galima jau kalbėti apie [[pardavimai|pardavimus]], kurie duoda pinigus, iš kurių jau vėl galima grįžti į ciklo pradžią, kur yra investavimai. | ||
Čia galima dar pamąstyti ir atrasti, kad nebūtinai šitai turi veikti su pinigais ir verslu. Nes kai žmogus kažko tai nori, tai irgi tas pats procesas: pirma idėja ir apsisprendimas kažkuo užsiimti, paskui visų reikalingų dalykų užsitikrinimas, tada jau darbas, o tada koks nors pasitenkinimas. | Čia galima dar pamąstyti ir atrasti, kad nebūtinai šitai turi veikti su pinigais ir verslu. Nes kai žmogus kažko tai nori, tai irgi tas pats procesas: pirma idėja ir apsisprendimas kažkuo užsiimti, paskui visų reikalingų dalykų užsitikrinimas, tada jau darbas, o tada koks nors pasitenkinimas. | ||
| 45 eilutė: | 45 eilutė: | ||
* Tada šita įstaiga viską registruoja, surašo, sužymi, išduoda pažymas, kokių reikia ir taip toliau. Kai tik kas perka ar parduoda nekilnojamą turtą, tai viskas užtvirtinama Registrų Centre. Tai yra pridėtinė vertė. | * Tada šita įstaiga viską registruoja, surašo, sužymi, išduoda pažymas, kokių reikia ir taip toliau. Kai tik kas perka ar parduoda nekilnojamą turtą, tai viskas užtvirtinama Registrų Centre. Tai yra pridėtinė vertė. | ||
* Ir jau gale, kai gyventojai pasirašo kažką, gauna pažymas kokias nors iar ten perleidžia turtą, tai jie susimoka kažkiek pinigų už tai, kad viskas būtų užregistruota. Tai iš tų pinigų tada tobulinamas visas procesas, perkama, ko tik reikia ir taip toliau. | * Ir jau gale, kai gyventojai pasirašo kažką, gauna pažymas kokias nors iar ten perleidžia turtą, tai jie susimoka kažkiek pinigų už tai, kad viskas būtų užregistruota. Tai iš tų pinigų tada tobulinamas visas procesas, perkama, ko tik reikia ir taip toliau. | ||
Čia galim dabar pasakyt, kad Lietuvoje Registrų Centras visus pirkimams ir pardavimams reikalingus popierius sutvarko per porą dienų, o tai yra vienas iš geriausių rezultatų visame pasaulyje. Tuo tarpu kokioje nors Anglijoje minimalus laikas tam pačiam reikalui - tai maždaug pusė metų. Taip kad matome, jog mūsų Registrų Centras dirba pagal pridėtinės vertės procesą, jį suprasdamas ir todėl gerindamas, o todėl ir gaunasi, kad dirba gerai. | Čia galim dabar pasakyt, kad Lietuvoje Registrų Centras visus pirkimams ir [[pardavimai|pardavimams]] reikalingus popierius sutvarko per porą dienų, o tai yra vienas iš geriausių rezultatų visame pasaulyje. Tuo tarpu kokioje nors Anglijoje minimalus laikas tam pačiam reikalui - tai maždaug pusė metų. Taip kad matome, jog mūsų Registrų Centras dirba pagal pridėtinės vertės procesą, jį suprasdamas ir todėl gerindamas, o todėl ir gaunasi, kad dirba gerai. | ||
| 54 eilutė: | 54 eilutė: | ||
* Kitais atvejais būna, kad lyg ir yra kažkokia teisinga idėja, ir paslaugos kokios nors teikiamos, bet kažkodėl tiekimas perka belenkiek dėl kažkokių visiškai nesuprantamų priežasčių. Štai čia tipiškas variantas, kai galima įtarti, jog sukasi [[biurslas]]: pinigai eikvojami, o iš ciklo atsišakojęs yra [[atkatai|atkatų]] kranelis, per kurį vagiama. Taip kad čia irgi pridėtinės vertės ciklo pažeidimas, nes tai yra nenaudinga žmonėms, kurie pinigus moka. Todėl čia išsyk pasidaro aišku, kad valdiškos kontoros vagia [[mokesčiai|mokesčių]] surinktas lėšas. Dažniausiai toksai dalykas vadinamas tiesiog [[korupcija]]. | * Kitais atvejais būna, kad lyg ir yra kažkokia teisinga idėja, ir paslaugos kokios nors teikiamos, bet kažkodėl tiekimas perka belenkiek dėl kažkokių visiškai nesuprantamų priežasčių. Štai čia tipiškas variantas, kai galima įtarti, jog sukasi [[biurslas]]: pinigai eikvojami, o iš ciklo atsišakojęs yra [[atkatai|atkatų]] kranelis, per kurį vagiama. Taip kad čia irgi pridėtinės vertės ciklo pažeidimas, nes tai yra nenaudinga žmonėms, kurie pinigus moka. Todėl čia išsyk pasidaro aišku, kad valdiškos kontoros vagia [[mokesčiai|mokesčių]] surinktas lėšas. Dažniausiai toksai dalykas vadinamas tiesiog [[korupcija]]. | ||
* Galų gale būna kaip kuriose valdiškose įstaigose, kad lyg ir reikalinga tokia įstaiga, lyg ir pinigų į balą nemėto, lyg ir paslaugas teikia, bet jau viskas taip prastai organizuota, kad nors uždaryk ir visus iš darbo išmesk, o vietoj to iš naujo atidaryk. Taip veikia kai kurios valdiškos kontoros, kurios lyg ir būtinos, nes pavyzdžiui, teikia kokias nors medicinines paslaugas ar dar ten ką nors, bet jau taip prastai, kad nors nusišauk. Tai galima suprasti, kad čia gamyba bloga, todėl irgi pridėtinės vertės ciklas pažeistas. Kitaip tariant, [[malti šūda|šūdo malimu]] užsiima, vietoj to, kad dirbtų. | * Galų gale būna kaip kuriose valdiškose įstaigose, kad lyg ir reikalinga tokia įstaiga, lyg ir pinigų į balą nemėto, lyg ir paslaugas teikia, bet jau viskas taip prastai organizuota, kad nors uždaryk ir visus iš darbo išmesk, o vietoj to iš naujo atidaryk. Taip veikia kai kurios valdiškos kontoros, kurios lyg ir būtinos, nes pavyzdžiui, teikia kokias nors medicinines paslaugas ar dar ten ką nors, bet jau taip prastai, kad nors nusišauk. Tai galima suprasti, kad čia gamyba bloga, todėl irgi pridėtinės vertės ciklas pažeistas. Kitaip tariant, [[malti šūda|šūdo malimu]] užsiima, vietoj to, kad dirbtų. | ||
* Dar kitais atvejais būna, kad veikia ir pirmas, ir antras, ir trečias etapai, tačiau paskutiniu etapu niekas nepasirūpina, kitaip tariant, pridėtinė vertė yra niekam nereikalinga arba niekam nesuteikiama, o vadinasi - ir neatgaunama. Taip dirba kai kurios valdiškos įmonės, kur gal korupcija ir nežlugdo visko, tačiau įmonės pardavimai taip prastai padaryti, ir apie klientus taip menkai galvojama, kad įmonė neaišku, kodėl išvis veikia. Pavyzdžiui, [[sovietmetis|sovietmečiu]] taip veikdavo dauguma gamyklų, kurios gamindavo niekam nereikalingus šūdus, kurių niekas nenorėdavo. Dabar panašiai veikia [[Lietuvos Paštas]], kuris lyg ir kažkokias paslaugas teikia, bet skundžiasi, kad klientai trukdo dirbt. | * Dar kitais atvejais būna, kad veikia ir pirmas, ir antras, ir trečias etapai, tačiau paskutiniu etapu niekas nepasirūpina, kitaip tariant, pridėtinė vertė yra niekam nereikalinga arba niekam nesuteikiama, o vadinasi - ir neatgaunama. Taip dirba kai kurios valdiškos įmonės, kur gal korupcija ir nežlugdo visko, tačiau įmonės [[pardavimai]] taip prastai padaryti, ir apie klientus taip menkai galvojama, kad įmonė neaišku, kodėl išvis veikia. Pavyzdžiui, [[sovietmetis|sovietmečiu]] taip veikdavo dauguma gamyklų, kurios gamindavo niekam nereikalingus šūdus, kurių niekas nenorėdavo. Dabar panašiai veikia [[Lietuvos Paštas]], kuris lyg ir kažkokias paslaugas teikia, bet skundžiasi, kad klientai trukdo dirbt. | ||
Tai čia galim pastebėti, kad jei su [[verslas|verslu]] kažkur tasai pridėtinės vertės ciklas pažeistas, tai tada tas verslas greitai subankrutuoja. Bet štai jei kokia nors valdiška įstaiga, tai tokia paprastai siurbia ir siurbia pinigus, kurie per [[mokesčiai|mokesčius]] surenkami. | Tai čia galim pastebėti, kad jei su [[verslas|verslu]] kažkur tasai pridėtinės vertės ciklas pažeistas, tai tada tas verslas greitai subankrutuoja. Bet štai jei kokia nors valdiška įstaiga, tai tokia paprastai siurbia ir siurbia pinigus, kurie per [[mokesčiai|mokesčius]] surenkami. | ||